LTKlaipėdos XX a. istorija išskirtinė. Po Antrojo pasaulinio karo mieste neliko senųjų gyventojų. Kai 1945 m. sausio 28 d. Raudonoji armija užėmė Klaipėdą, pirmą dieną karinėje komendantūroje užsiregistravo tik 28 civiliai gyventojai iš beveik 39 000 prieš karą jame gyvenusių žmonių. Juos pakeitė iš įvairių Lietuvos ir Sovietų Sąjungos regionų atkeltieji. [...] Pokariu uostamiestis kilo kaip pramonės, prekybos ir žvejybos laivyno bei jūrinių organizacijų miestas, išgyveno sparčius urbanizacijos ir migracijos procesus. Tik kultūrinis ir intelektualinis Klaipėdos gyvenimas ilgai liko menkas. Po karo mieste gyveno vienas profesionalus dailininkas. 1946 m. įkūrus LTSR dailininkų sąjungai pavaldaus Lietuvos dailės fondo gamybinį kombinatą "Dailė", atvyko dar keli. Kai kurie jų gana greitai paliko Klaipėdą, bet tekstilininkė Emilija Pleškytė, juvelyras Petras Balčius, menotyrininkas Jonas Tatoris, tapytojas Edvardas Malinauskas, skulptoriai Elena Augaitytė, Dmitrijus Jefremovas, Aldona ir Jonas Vertuliai, Violeta Skirgailaitė, Živilė Jonuškaitė tapo pirmaisiais, susibūrusiais į 1966 m. įkurtą LTSR dailininkų sąjungos Klaipėdos sekciją. Kai sekcijos narių skaičius išaugo iki dešimties, 1973 m. atsirado LDS Klaipėdos skyrius, kuriam ilgus metus vadovavo V. Skirgailaitė. Kultūrinio, tarp jų ir dailės, gyvenimo pakilimas uostamiestyje prasidėjo XX a. 7-ąjį dešimtmetį. 1966 m. buvo atidaryta Vaikų dailės mokykla, kuriai reikėjo mokytojų profesionalių dailininkų. Nuo 1971 m. veiklą pradėjo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultetai (pirmiausia Muzikos, vėliau jis buvo suskaidytas į Pedagoginį ir Kultūros fakultetus). 1974 m. Klaipėdos fakultetuose buvo įsteigta dailininkų apipavidalintojų sekcija, šiandien išaugusi į Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetą.Mieste pamažu daugėjo akademinio jaunimo ir dėstytojų. Atsirado ne tik naujų darbo vietų dailininkams - vėrėsi plačios veiklos erdvės. 1973 m. buvo atidarytas Lietuvos dailės muziejaus padalinys uostamiestyje, Klaipėdos paveikslų galerija (nuo 2004 m. - Prano Domšaičio galerija). 1977 m. Smiltynėje pradėti rengti granito skulptūrų simpoziumai, kurių metu sukurtos kompozicijos buvo statomos visoje šalyje išgarsėjusiame skulptūrų parke, šiuolaikinės skulptūros galerijoje po atviru dangumi. 1983 m. duris atvėrė Parodų rūmai. Toliaregiškos tuometinio LDT vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio kultūros politikos dėka, iš nykaus pramoninio miesto Klaipėda išaugo į Vakarų Lietuvos meno centrą. Šis laikotarpis dažnai vadinamas aukso amžiumi, miesto renesansu. įvairių specialybių jauni menininkai buvo kviečiami ir mielai vyko gyventi ir kurti į uostamiestį - čia jų laukė, juos vertino, gerbė. Nereikėjo sukti galvos dėl buitinių dalykų, nes butus ir dirbtuves jauni dailininkai gaudavo per kelis mėnesius. Todėl 8-ojo dešimtmečio statistika išties įspūdinga: 1971 m. į miestą atvyko 6 dailininkai, 1972 m. - 3, 1973 m. - 5, 1974 m. - 7, 1975 m. - 8, o rekordiškais 1976-aisiais Klaipėdoje pasirodė net 12 naujų jaunų kūrėjų. Jie buvo panašaus amžiaus, dažnas mokęsis M. K. Čiurlionio dailės mokykloje, visi baigę Valstybinį dailės institutą Vilniuje (dabar Vilniaus dailės akademija), kupini energijos ir troškimo kurti. Viskas tais laikais vyko pirmą kartą - didesnės bendros teminės, proginės parodos (nuo 1972 m.), pirmosios "Dailės dienos" (nuo 1973 m.), kūrybinės stovyklos, dailės sklaida visuomenėje.Per gerą dešimtmetį Klaipėda praktiškai apsirūpino visų sričių vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrėjais. Meno kūriniai - keramika, metalo, medžio pano, freskos ir mozaikos, tekstilė, kiti taikomosios dailės dirbiniai 7-8 dešimtmetį keitė miesto viešąsias erdves ir standartinius visuomeninius interjerus. Tuomet niekas nesigilino, esi monumentalistas ar molbertinio meno atstovas: baigei mokslus, esi diplomuotas dailininkas - kurk savo miestui, darbuokis srityse, kuriose gali duoti daugiausia. Net jei tai "tik" maži knygos ženklai, ekslibrisai. [Iš straipsnio, p. 26]Reikšminiai žodžiai: Ekslibrisas; Klaipėda; Klaipėdos meninis gyvenimas; Sovietmetis; Vincas Kisarauskas; Virgilijus Burba; Artistic life in Klaipėda; Ex libris; Exlibris; Klaipeda; Klaipėda; Soviet period; Vincas Kisarauskas; Virgilijus Burba.
ENThe history of Klaipėda of the 20th century is exceptional. After World War II, there were no old residents in the city. During the post-war period, the seaport was rapidly growing as the city of industry, trade and fishery shipping. Only cultural life was rather poor for a long time. Its rise started in the 7th decade of the 20th century. In 1966, Children's Art School was opened. In 1971, the Department of Art and Typography was founded in Klaipėda Faculty of Šiauliai Pedagogical Institute. Today, it is Klaipėda Faculty of Vilnius Academy of Arts. In 1973, the division "Pranas Domšaitis Gallery" of Lithuanian Art Museum was opened. In 1977, in Smiltynė, the symposiums of granite sculptures were started to be organized, a modern gallery of sculptures was created in the open air. In 1983, the Exhibition Hall was opened. Due to far-sighted cultural policy of the then head of the city Alfonsas Žalys, from a bleak industrial city Klaipėda grew into the art centre of West Lithuania. This period is often called the golden age. Young artists from different art spheres were invited to live and create in Klaipėda. Already in the 8th decade, the artists working in different spheres of visual and applied art lived in the city. Their works were changing the city's public spaces. All members of graphics section of Klaipėda Department of Lithuanian Artists'Association were working in both printmaking and ex libris spheres. The rise of ex libris in the Soviet Lithuania started in 1960. Soon, it expanded at international level. Ex libris as a small form of artwork was a real discovery for the artists ofthat time, and it helped to avoid the rigid Soviet censorship. Being in the outskirts of art, it provided more opportunities to experiment with techniques and reveal the specificity of graphics arts. A small ex libris put in a simple envelope could easily cross the boarders of the states.Also, Lithuanian creators of ex libris took part in international exhibitions, their works always won awards, there were the first contacts by mail with colleagues from foreign countries. In Klaipėda, the first exhibition of ex libris was held in 1977 in an antique bookshop. Among the most outstanding initiators of ex libris and their loyal creators Augustinas Virgilijus Burba, Algis Kliševičius, Danutė Žalnieriūtė, Ona Šimaitytė-Račkauskienė, Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė and other graphics artists are worth to be mentioned. At the end of the 20th century, in Klaipėda, there were especially good relationship between ex libris creators and manufacturers.The exhibitions of ex libris and meetings with artists were held at "Trinyčiai" Cotton Association. It established a monetary prize for the participants of international Vilnius ex libris biennial. The Club of Ex Libris founded in 1989 in Klaipėda actively organized exhibitions, meetings and discussions. Especially close relationship of Lithuanian creators of ex libris, including Klaipėda citizens, at the end of the 20th century were with an ex libris enthusiast, collector and publisher Klaus Rödel (Denmark). Graphics artists of senior generation from Klaipėda appreciate a collector Enzo Pellai (Italy). According to Lithuanian ex libris researchers, a possibility of travelling under the conditions of freedom suppression in the Soviet times was the main factor actualizing ex libris. And it is stated that at the beginning of the 21 st century young artists have little interest in this genre of graphics. Anyway, in our times, a professional level of ex libris, at least in Klaipėda, is supported and developed namely by the representatives of the 1950s artists. [From the publication]