LTStraipsnio tikslas – įvardyti ir aptarti Europos paveldėjimo reglamento taikymo problemas notaro veikloje, remiantis ESTT ir Lietuvos teismų praktika, analizuojant konkrečias situacijas, su kuriomis teko susidurti notarams ar analogiškiems subjektams kitose valstybėse narėse (dažniausiai teismams), sprendžiant tarptautinio pobūdžio paveldėjimo klausimus. Tyrimo objektas – Europos paveldėjimo reglamento taikymo sritis, jurisdikcija, taikytina teisė ir Europos paveldėjimo pažymėjimas, su reglamento taikymo problemomis susijusi teismų praktika. Straipsnyje pasitelkiami lyginamasis ir sisteminės analizės tyrimo metodai. Lyginamuoju metodu palyginamos Lietuvos ir užsienio teisinės sistemos, su užsienio (kartu ir ES) teise susijusių problemų sprendimo būdus pritaikant Lietuvos atveju. Sisteminės analizės metodas naudojamas siekiant išsiaiškinti Europos paveldėjimo reglamento procedūrų veikimo apimtį. Darbo aktualumą nulemia su reglamentu, kaip pirmą kartą susisteminančiu paveldėjimo klausimus ES lygiu teisės aktu, susijusios teismų praktikos naujumas. Kadangi reglamentas taikomas daugumai valstybių narių, kuriose teisinis reglamentavimas paveldėjimo srityje skiriasi, reglamente vyrauja abstrakčios, bendros teisės normos. Būtent dėl to atsiranda poreikis analizuoti praktines situacijas, jų sprendimo būdus, norint tinkamai taikyti Europos paveldėjimo reglamentą. Pagrindiniai straipsnio šaltiniai yra Europos paveldėjimo reglamentas ir ESTT bylos, susijusios su reglamento taikymo klausimais. Darbe remiamasi teisės mokslininkų ir praktikų straipsniais, daugiausia notaro profesoriaus François Trémosa. [Iš straipsnio, p. 61]Reikšminiai žodžiai: Europos paveldėjimo aktas; Europos paveldėjimo reglamentas; Notaras; Notaro veikla; European Succession Regulation; European succession act; Notaries; Notary activities.