LTStraipsnio tikslas – atskleisti teritorinio valdymo ir savivaldos decentralizacijos problemą Lietuvoje. Jame analizuosime decentralizacijos ir teritorinės savivaldos įtvirtinimo raidą ir problemas. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas teritorijos administracinio tinklo reformai ir savivaldai skirtinguose teritoriniuose lygmenyse. Teritorijos administracinio suskirstymo ir savivaldos reforma vyksta labai komplikuotai. Nors visuomenė, mokslininkai, šalies valdžia ir savivaldybininkai nestokoja įvairių pasiūlymų, idėjų, daugiau kaip 15 metų verda karštos diskusijos, svarbiems sprendimams priimti vis pritrūksta politinės valios. Kartais susidaro įspūdis, kad reforma įstrigo ir niekada nesibaigs. Tam įtakos turi istorijos raidoje vykusi dažna centralizuotų teritorinio valdymo modelių kaita ir autentiškų teritorinio valdymo ir savivaldos tradicijų nebuvimas. Reformos neužbaigtumas trukdo ne tik tolygesniam šalies teritorijos vystymuisi, bet ir teritorinės savivaldos, kaip vienos iš svarbiausių institucijų modernioje demokratinėje valstybėje, plėtrai. Kartu komplikuojasi ir teritorinės (nuo regioninės iki vietinės) savimonės formavimasis. Tai tampa vienu iš svarbių pilietinės visuomenės Lietuvoje susidarymo trukdžių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teritorinis valdymas; Savivalda, vietos; Decentralizacija; Administracinė teritorinė reforma; Administracinis ir politinis suskirstymas; Territorial administration; Local sef-government; Decentralization; Reform of administrative-territorial division.
ENThe aim of the article is to examine the problems of decentralisation of autonomy for local authorities and territorial administration in Lithuania. It examines the gradual strengthening of decentralisation of autonomy for local authorities and territorial administration and the problems associated with this. The main focus is on the reform of territorial administration networks and on local autonomy at various territorial levels. The reform of administrative divisions and autonomy for local authorities of the country is proceeding with great difficulty. Although the public, scientists and various branches of government have had many discussions for more than 15 years and many propositions have been put forward, the important decisions cannot be made because of the lack of political willpower. One could get the impression that the reform is bogged down and will never be completed. The main reasons for this are related to constant changes of centralized models of territorial administration as well as to the absence of authentic traditions of autonomy for local authorities. The unfinished reform not only hampers further development, it complicates the development of autonomy for local authorities, which are important component institutions of the modern democratic nation. This also disturbs the formation of territorial (from the unit of Region downward) self-identity. Which is one of the important remaining obstacles to the creation of a true civil society in Lithuania. [From the publication]