Procedūrinio teisingumo aspektai tiriant nusikalstamas veikas teisme

LTBaudžiamajame procese tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek teisminiame nagrinėjime, turi būti išsamiai ištirtos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Šių aplinkybių tyrimo kryptys priklauso ir nuo šios veikos kvalifikavimo. Šiame straipsnyje atskleidžiami procedūrinio teisingumo standartai, kurių svarbu laikytis tais atvejais, kai keičiamas kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Analizuojami atvejai, kuomet proceso dalyviai turėtų būti iš anksto įspėjami apie tai, kad nuosprendžiu kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, ir sudaromos papildomos galimybės pasirengti gynybai, pateikti naujus įrodymus bei argumentus, o tokių procedūrinių standartų nesilaikymas pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio teismo nuosprendis ir tuo pačiu inkriminuojamos nusikalstamos veikos tyrimo teisme rezultatai turi būti nepripažįstami teisėtais, teisminis įrodymų tyrimas turi būti atliekamas iš naujo. Pateikiami siūlymai dėl procedūrinių standartų įtvirtinimo teisės aktuose ir aiškinimo teismų praktikoje. Straipsnyje sisteminiu ir lyginamuoju metodais tiriamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinės teisės aktų nuostatos, jas atskleidžianti Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kitų tarptautinių institucijų jurisprudencija, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, Lietuvos ir kitų valstybių mokslininkų darbai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nusikalstamų veikų tyrimas; Procedūrinio teisingumo standartai; Teisingumas; Teismas; Court; Crime investigation; Justice; Standards of procedural justice; Standarts of procedural justice.

ENIn criminal procedure, whether pre-trial examination, or court hearing, all the relevant circumstances of the incriminated offense have to be investigated thoroughly. The directions of these investigations depend upon legal qualification of the criminal act too. In this article standards of procedural justice are explored that are to be applied when legal qualification of the criminal act stipulated in the indictment is amended. One of the objects of the analysis are the cases when participants of the trial proceedings should be informed in advance about the possibility that by judgment of the court the accused might be found guilty under different provision of criminal statute, and additional opportunities for defense, presentation of new evidence and arguments are to be granted. Related problem is when the failure to comply with such procedural standards should be recognized as an essential violation of criminal proceedings for which a court judgment and, at the same time, the results of the criminal investigation into the alleged offense must not be recognized as lawful, the examination of evidence at trial should be reopened. Proposals on the adoption of procedural standards in legislation and interpretation in case-law are presented. The article systematically and comparatively explores the provisions of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, legal acts of the European Union, and other international legal acts, jurisprudence of the European Court of Human Rights and other international institutions; the Constitution and the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, jurisprudence of the Constitutional Court of Lithuania and the Supreme Court of Lithuania; Lithuanian and foreign scientific legal doctrine. [From the publication]