Intersubjektyvumo samprata E. Levino filosofijoje

LTStraipsnyje yra analizuojama intersubjektyvumo samprata Emmanuelio Levino filosofijoje. Nors ir kritikuodamas kartu su visa Vakarų metafizine tradicija, E. Levinas mąsto fenomenologinės tradicijos paradigmoje. Konkretaus vieno asmens santykio su kitu anapus ontologijos bei jos suponuojamų būties, pasirodymo, patirties ir žiūros struktūrų aprašymas yra E. Levino siekiamybė. Šis santykis su kitu yra priešpriešinamas kito patirčiai, kuri kitą paverčia bendrybe, pažinimo objektu bei tematizuotu sąmonės turiniu. E. Levino "kitas" yra susitinkamas. Čia nusakomas santykis su kitu kaip asmeniškas sakymo santykis. Kalbėjimasis yra naudojamas kaip tam tikras pamatinis intersubjektinis modelis, leidžiantis įveikti stebinčios žiūros santykį. Čia kitas neišvengiamai yra suobjektinamas. Tarp Aš ir Tu kalba savo performatyvine galia steigia neredukuojamą, asimetrišką skirtį. E. Levino filosofijoje susitikimai su kitu tėra įprastą kasdienio laiko trukmę, per kurią kitas yra tik pažinimo objektas ar manipuliacijų įrankis, momentiniai įvykiai. Tokiu būdu "aš" egzistencijai atsiveria anapusybė. Per etinį sakymo aktą fenomenologiniame E. Levino aprašyme "aš" santykis su kitu išvengia subjektinio - objektinio santykio modelio.Reikšminiai žodžiai: Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas).

ENThe article analyses the concept of intersubjectivity in philosophy of Emmanuel Levin. Notwithstanding the critics, processed according to traditions of Western metaphysics, E. Levin thinks in paradigm of phenomenological tradition. E. Levin aims to describe the approach of one individual to another across the onthology and the structures of being, appearance, experience, and monitoring supposed by it. This approach to another individual is contrasted to the experience of another individual which turns him/her into general being, the subject of the recognition, and the subjective content of consciousness. E. Levin’s “another” is met somewhere. Here, the approach to another individual is described as personal approach of speaking. Speaking is used as certain basic intersubjective model that allows overcoming the approach of monitoring. Here, the other individual is necessarily more objective. Speaking, by its performance powers, creates unreduced asymmetric difference between Me and You. In E. Levin's philosophy, meetings with another individual are instantaneous moments in ordinary everyday lifetime where another individual is a subject of recognition or manipulations only. By this way, the existence of “me” gets access to the otherworld. In phenomenological description of E. Levin, the approach of “me” to another person escapes from the model of subject-object through the ethical act of speaking.