Taikos sutartis kaip teisminės mediacijos administraciniame procese pagrindas

LTĮvertinus straipsnyje pateikiamas įžvalgas, yra pagrindas teigti, jog mediacijos instituto, sprendžiant administracinius ginčus, įtvirtinimas prisidėtų prie pasitikėjimo administraciniais teismais didinimo, mažintų susipriešinimą tarp valstybės tarnautojų ir gyventojų bei skatintų administracinių institucijų priartėjimą prie žmonių, tokiu būdu taip pat suteiktų postūmį mažėti administracinius ginčus nagrinėjančių teismų darbo krūviui, taupyti privačių asmenų ir valstybės biudžeto lėšas. Mediatoriaus, kaip nepriklausomo ir nešališko tarpininko dalyvavimas derybose dėl taikos sutarties, padėtų ginčo šalims pasiekti operatyvesnį, konstruktyvesnį ir detalesnį rezultatą. Manytina, jog tiek teisinis reguliavimas, tiek susiklosčiusi administracinių teismų praktika yra palanki teisminės mediacijos instituto Lietuvos administraciniame procese kūrimui ir plėtojimui, o daugelį administracinės teisės srityse kylančių ginčų galima spręsti taikiai. Nors administraciniame procese ginčo šalys, siekdamos taikaus susitarimo, yra ribojamos Administracinių bylų teisenos įstatyme išdėstytų reikalavimų, galima vertinti, jog kartu jos disponuoja pakankamai plačiomis teisėmis. Vis tik siekiant taikaus susitarimo administraciniame procese galima išskirti trečiųjų suinteresuotų asmenų apsaugos problemą, kuri įstatymų projektuose dėl teisminės mediacijos nėra išsprendžiama. Taip pat pastebėtina, jog išlieka poreikis detalioms ir išsamioms studijoms dėl administracinių ginčų mediacijos ir jos taikymo. [Iš straipsnio, p. 328]Reikšminiai žodžiai: Administracinis procesas; Mediacija; Mediatorius; Taikos sutartis; Teismas; Teisminė mediacija; Administrative process; Court; Judicial mediation; Mediation; Mediator; Peace treaty; Treaty of Peace.