Mokinių estetinio santykio su vizualiąja aplinka veiksniai.

LTMokinių estetinės kompetencijos plėtojimas negali būti atsiejamas nuo vizualiosios aplinkos, nuo jos poveikio, todėl ugdymo procese svarbu vertinti ir asmens patirties veikti aplinkoje, ir aplinkos kaip veiksnio ypatybes. Šių ypatybių derinimas ir būtų prielaida nagrinėti mokinių estetinio santykio su vizualiąja aplinka veiksnius. Straipsnyje tyrimas siejamas su globalizacijos procesais, sukuriančiais dinamišką aplinką žmogaus veiklai, kurioje vienas iš pagrindinių dalių yra vizualioji aplinka, jos savybės ir bruožai. Pabrėžiamas asmens estetinis santykis su vizualiąja aplinka ir to santykio aktualinimas edukacinėmis priemonėmis. Pateikiamas sisteminis požiūris į aplinką, jos elementų ryšį su žmogumi, kaip aplinkos subjektu, išryškinant objektinę–subjektinę sąveiką. Akcentuojama aplinkos, kaip daugiasluoksnio reiškinio, sklaida dinamiškai besikeičiančioje žmogaus santykių su aplinka sistemoje. Išskiriami pagrindiniai estetinio santykio su vizualiąja aplinka veiksniai: sociokultūrinis meninio ugdymo aspektas, aplinkos estetizavimas bei mokytojų ir mokinių estetinės sąveikos vizualiosios aplinkos kontekste optimizavimas. Tyrimas suponuoja galimybę vertinti vizualiąją aplinką, kaip gamtinės ir sukurtosios aplinkos reiškinį, pritaikyti jį estetinio santykio su vizualiąja aplinka įtvirtinimui, skatinti estetinę veiklą aplinkoje, atitinkamai orientuojant estetinio ir meninio ugdymo procesą mokykloje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokiniai; Estetinis santykis; Vizualioji aplinka.

ENThe development of aesthetic competence of schoolchildren can not be separated from visual environment and its influence, therefore in the education process it is important to evaluate both specific features of the person’s experience to act in the environment and of the environment as a factor. The coordination of these specific features forms the presumption to analyse the factors of aesthetic relationship of schoolchildren with visual environment. The research in the article is associated with the globalization processes, creating dynamic environment for human activity, in which one of the basic parts is visual environment, its features and traits. The person’s aesthetic relationship with the visual environment and bringing it up-to-date with the help of educational means is emphasized. The systematic view on the environment, relationship of its elements with the human being, as the subject of the environment, by highlighting the objective-subjective interaction. The spread of the environment as the multilayer phenomenon in the dynamically changing system of human relationships with the environment is emphasized. The main factors of aesthetic relationship with the visual environment are distinguished: socio-cultural aspect of artistic education, bringing environment into aesthetics and optimization of aesthetic interaction between teachers and schoolchildren in the context of visual environment. The research presupposes the possibility to evaluate the visual environment as a phenomenon of the natural and created environment, to adapt it for the consolidation of aesthetic relationship with the visual environment, to encourage aesthetic activities in the environment, respectively orienting the aesthetic and artistic education process at school.