Intercultural dialogue as an educational tool for refugee inclusion

LTŠiame straipsnyje atskleidžiama pabėgėlių įtraukties ir tarpkultūrinio dialogo svarba šiuolaikiniame pasaulio ir Europos kontekste. 25,4 milijonai žmonių pasaulyje turi UNHCR suteiktą pabėgėlio statusą (UNHCR, 2018 m.). 2017 m. Europoje pabėgėlio statusą gavo 538.000 žmonių (Europos Bendrijų statistikos tarnyba, 2018 m.). Europos prieglobsčio ir integracijos politika nuolat keičiasi ir prisitaiko prie naujų situacijų ir iššūkių (Europos parlamentinių tyrimų tarnyba, 2017 m.). Vis didesnis dėmesys ir ištekliai yra skiriami remti iniciatyvas, susijusias su švietimu ir tarpkultūriniu dialogu (Europos Parlamentas, 2017 m.). Nepaisant įvairių teisinių bei moralinių įsipareigojimų Europos valstybių politikai dažnai apibūdina migrantus ir pabėgėlius kaip saugumo subjektus ir dažnai taiko įvairias priemones užtikrinti šalių saugumą (Beck, 2017). Žmogaus teisių diskursas praranda savo reikšmę Europoje (Krastev, 2017). Diskursai vartojami kalbėti apie pabėgėlius, dažnai yra politizuoti ir formuoja neigiamas nuostatas, stereotipus, o ryšiai tarp pabėgėlių ir pabėgėlius priimančių bendruomenių, narių tampa sudėtingi (Gobbo, 2011, Guilfoyle & Hancock, 2009). Šio straipsnio pagrindinis tikslas - aptarti, kaip tarpkultūrinis dialogas gali būti naudojamas kaip švietimo priemonė pabėgėlių įtraukčiai. Straipsnyje taip pat yra aptariami tarpkultūrinio dialogo iššūkiai tarp pabėgėlių ir priimančios bendruomenės. Šis straipsnis yra pagrįstas teorine konceptualia analize - tarpkultūrinio dialogo sąvoka yra nagrinėjama pabėgėlių įtraukties ir švietimo kontekste, apžvelgiant įvairius mokslinius tyrimus, mokslinę literatūrą ir dokumentus, formuojančius Europos Sąjungos švietimo politiką.Teorinio tyrimo išvados atskleidžia, kad pabėgėlių įtrauktis ir tarpkultūrinis dialogas yra svarbios pasaulio ir Europos Sąjungos švietimo politikos temos. Nors įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiami teisiniai ir moraliniai įsipareigojimai, susiję su pabėgėlių įtrauktimi, mokslinės literatūros ir tyrimų apžvalga atskleidžia, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių vis dar dominuoja diskriminacija, įvairūs politiniai diskursai ir stereotipai. Kontakto tyrimai atskleidžia, kad ryšiai tarp skirtingų grupių gali sumažinti įtampą ir skatinti teigiamą požiūrį į įvairias grupes. Politikos dokumentuose tarpkultūrinis dialogas yra dažnai įvardinamas kaip priemonė, skatinti skirtingų žmonių toleranciją ir supratimą, ir yra dažnai išskiriamas kaip vienas pagrindinių Europos Sąjungos švietimo tikslų (Council of Europe, 2008; European Union, 2014). Tarpkultūrinio dialogo koncepcija yra glaudžiai susijusi su tarpkultūriniu švietimu, kurio pagrindinės užduotys - suteikti įgūdžių ir kompetencijų, padedančių dirbti ir gyventi įvairovėje, stiprinti tarpkultūrinį supratimą ir tapatumą. Europos Sąjunga aktyviai skatina tarpkultūrinį dialogą, tačiau tarpkultūrinio dialogo procesas yra sudėtingesnis, nei tikimasi oficialiuose Europos Sąjungos dokumentuose. Ekonominiai veiksniai ir susirūpinimas dėl saugumo dažnai sukelia įtampą tarp pabėgėlių ir priimančių bendruomenių, ir pabėgėliai yra dažnai stigmatizuojami viešose diskusijose bei profesinėse aplinkose. Europos politikos apžvalga atskleidžia švietimo svarbą, padedant pabėgėliams integruotis, mokytis kalbų ir parengiant mokytojus įvairovei, tačiau pagrindinis Europos politikos akcentas yra paruošti pabėgėlius integruotis į visuomenę, o ne žmones būti atviriems įvairovei (Sikorskaya, 2017).Tarpkultūrinis dialogas yra pagrįstas santykiais ir gali turėti transformacinę galią pakeisti žmonių sampratas ir išankstines nuostatas, todėl jis gali tapti svarbia švietimo priemone, skatinančia pabėgėlių įtrauktį. Yra svarbu, kad tarpkultūrinio dialogo procesas būtų reflektyvus ir sąmoningas, o dominuojantys diskursai būtų pripažinti ir aptarti. Teorinis tyrimas atskleidė, kad yra svarbu atlikti tolesnius tyrimus siekiant išplėsti žinias apie tarpkultūrinio dialogo potencialą pabėgėlių įtraučiai skatinti. Trūksta išsamių kritinių kokybinių tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamas pabėgėlių ir priimančių bendruomenių tarpkultūrinis dialogas, jo transformacinis potencialas ir kaip dalyviai konstruoja tarpkultūrinio dialogo prasmę. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į erdvės svarbą, kur paprastai vyksta tarpkultūrinis dialogas. Tyrimuose yra dažnai ignoruojamos tokios mikrostruktūros kaip bendruomenės centrai, kur dažnai vyksta tarpkultūrinis dialogas (Peterson, 2017). Tokie tyrimai galėtų išplėsti žinias apie tarpkultūrinį dialogą ir jo praktinį taikymą. Reikalingos naujos švietimo praktikos ir šiuolaikiškos tarpkultūrinės edukacinės erdvės, kurios skatintų tarpkultūrinį dialogą ir atlieptų ne tik pabėgėlių, bet ir į priimančios šalies gyventojų švietimo poreikius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Švietimas; Tarpkultūrinis dialogas; Pabėgėlių įtrauktis,; Priimančios bendruomenės; Education; Intercultural dialogue; Inclusion of refugees; Host communities.

ENThe article discusses how intercultural dialogue can be used as an educational tool for refugee inclusion. The theoretical conceptual analysis is used to analyze the concept of intercultural dialogue in the context of education and refugee inclusion. The article reveals how various cultural and political discourses influence intercultural dialogue among people from different cultures. Finally, the practical potential of applying intercultural dialogue as an educational tool for refugee inclusion is discussed. A critical analysis of selected policy documents and scientific literature in relation to intercultural dialog led to the development of recommendations to inform further research and practice. [From the publication]