Kariaunos samprata Lietuvos istoriografijoje: nuo archeologijos iki istorijos

LTNuo XX a. antrosios pusės Lietuvos istoriografijoje išaugo susidomėjimas kariaunos, kaip vieno svarbiausių viduramžių karybos komponentų, reiškiniu. Archeologai ir istorikai šj probleminį klausimą nagrinėja skirtingai dėl skirtingos metodologijos ir valstybės raidos sampratos, todėl iki šiol baltų kariaunos genezė, funkcionavimas, struktūra bei susilpnėjimas / sunykimas (hipotetiškai XIV a.) yra suprantami itin skirtingai. Kariaunos problematika straipsnyje nagrinėjama trimis pjūviais: 1) aprašomos ir peržiūrimos archeologų ir istorikų pozicijos; 2) lyginamos dviejų disciplinų kariaunos sampratos, ieškoma panašumų ir skirtumų; 3) analizuojamos kariaunos chronologijos, definicijos, argumentacijos problemos Lietuvos archeologų ir istorikų darbuose. Iš straipsnio aiškėja, kad archeologų ir istorikų darbuose trūksta lyginamojo metodo taikymo, atsižvelgiant į karinių-socialinių struktūrų raidą Vidurio ir Vakarų Europos kontekste. Be to, tik nedidelė archeologų ir istorikų dalis bandė apibrėžti, kas vadintina kariauninkais baltų visuomenės socialinėse struktūrose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų kariauninkai; Kariaunos; Karo istorija; Lietuvos viduramžių istorija; Lietuvos archeologija; Baltų visuomenės struktūrų istorija; Balt warriors; Warbands; Military History; Medieval history of Lithuania; Archaeology of Lithuania; Medieval Baltic society.

ENSince the second half of the 20th century, the phenomenon of warriors (fighters) as one of the most important components of Medieval warfare, has increased in popularity in Lithuanian historiography. Archaeologists and historians usually analyse Balt warriors differently, because of the different methodology and understanding of the development of the state; therefore, the genesis, functionality, structure and decay of warbands (supposedly, in the 14th century) are perceived very differently. This paper has three objectives: 1) descriptive research to revise different opinions on warriors between archaeologists and historians; 2) comparison to find similarities and differences in the understanding of warriors between the two disciplines; and 3) an analysis of the problems of the chronology, definition and arguments of warriors in works by Lithuanian archaeologists and historians. The article shows that the work of archaeologists and historians falls short of the method of comparison in analysing this development prior to the creation of military-social structures in Western and Central Europe. Also, only a few archaeologists and historians have attempted to define the meaning of the word 'warrior1 within the social structures of Balt society. [From the publication]

• Aisčiai. T. 1, Kilmė / Eugenijus Jovaiša. Vilnius : Edukologija, 2012. 379 p.
• Baltų karybos senajame geležies amžiuje (I-IV a.) bruožai / Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkūnas. Karo archyvas. 2003, 18, p. 8-64.
• Baltų karybos viduriniame geležies amžiuje (V-VIII a.) bruožai / Manvydas Vitkūnas. Karo archyvas. 2012, 27, p. 6-47, 333-336.
• Burning Alt-Wartenburg. Archaeological evidence for the conflicts between the Teutonic Order and the Grand Duchy of Lithuania from a deserted medieval town near Barczewko (Warmia, Poland) / Felix Biermann, Christopher Herrmann, Arkadiusz Koperkiewicz, Edvinas Ubis. Lietuvos archeologija. 2019, t. 45, p. 265-293.
• Durbės mūšio strategijos ir taktikos kontekstai / Darius Baronas. 1260-ieji: Durbės mūšio kontekstai. Telšiai: Druka, 2016. P. 25-36.
• Kada lietuviai pradėjo kautis raiti? / Manvydas Vitkūnas. Lituanistica. 2011, Nr. 1, p. 54-65.
• Kai kurios vakarų baltų karinės aristokratijos formavimosi problemos XIII a. pirmojoje pusėje Baltijos regiono christianizacijos kontekste / Marius Ščavinskas. Kultūra - ekonomika - visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje / sudarytojas Marius Ščavinskas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. P. 37-56.
• Kaimyninių kraštų įtakos Lietuvos valstybės formavimosi laikotarpiu / Artūras Dubonis. Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste / sudarė Rimvydas Petrauskas. Vilnius: Versus aureus, 2008. p. 74-96.
• Karyba / Darius Baronas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra : tyrinėjimai ir vaizdai / sudarė Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila. Vilnius: Aidai, 2001. P. 225-240.
• Karyba Lietuvos teritorijoje žalvario amžiuje / Algimantas Merkevičius. Karo archyvas. 2005, 20, p. 8-49.
• Lietuvių karyba XIII a / Darius Baronas. Karo archyvas. 2000, 16, p. 4-47.
• Lietuvos valstybės ištakos / Tomas Baranauskas. Vilnius : Vaga, [2000]. 317 p.
• Pokyčiai XII-XIII a pr. Baltijos jūros rytinės pakrantės visuomenių raidoje / Marius Ščavinskas. 1260-ieji: Durbės mūšio kontekstai. Telšiai: Druka, 2016. P. 86-112.
• Rikių šešėlis: kelios pastabos apie XIII a. - XIV a. pradžios baltų genčių aristokratiją ir jos likimą / Eugenijus Saviščevas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos / sudarytojai: Vydas Dolinskas, Rimvydas Petrauskas, Edmundas Rimša. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016. P. 112-129.
• Socialinė organizacija Rytų Lietuvoje III-XII a. (laidojimo paminklų duomenimis) : disertacija / Laurynas Vytis Kurila. Vilnius, 2009. 334 p.
• Socialiniai pokyčiai Lietuvoje valstybės formavimosi laikotarpiu / Rimvydas Petrauskas. Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste / sudarė Rimvydas Petrauskas. Vilnius: Versus aureus, 2008. p. 160-183.
• Some notes on the issue of the development of Balt society in the ninth to the 13th centuries in the context of the socio-political structures of the Baltic region / Marius Ščavinskas. Archaeologia Baltica. 2013, t. 19, p. 82-101.
• Su kokia kavalerija Lietuva pasitiko kryžiuočius XIII amžiuje? / Eligijus Šmidtas. Lietuvos istorijos studijos 2019, t. 44, p. 8-30.
• Vidurio Lietuva VIII-XII a / Mindaugas Bertašius. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2002. 270 p.