Emanuelio Levino atsakomybės etika ir tarptautinė politika

LTStraipsnyje mėginama atsakyti į klausimą, kuo įdomus ir reikšmingas Levinas šiuolaikinei tarptautinės politikos analizei. Pirmoji straipsnio dalis skirta Levino idėjų, turėjusių (ir turinčių) įtaką postmodernistiniams atsakomybės politikos pagrindų ieškojimams tarptautinių santykių teorijoje apžvalgai. Antroje dalyje, gretinant modernistines ir postmodernistines teorijas, siekiama parodyti, kaip atsispindi bei transformuojasi Levino idėjos tarptautinių santykių analizėje. Levino filosofijos analizės pagrindu teigiama, kad jo atsakomybės etika yra svarbus šiuolaikinės tarptautinių santykių disciplinos posūkio į normatyvines teorijas šaltinis. Levino idėjos nubrėžia mąstymo kontūrus, padedančius pasitraukti iš tarptautinių santykių konceptualizavimo egoizmo/anarchijos sąvokomis. Tam tikras Levino nenuoseklumas, kai jis, atmesdamas ontologijos ‚prievartą‘ įveda savotišką etikos (atsakomybės) prievartą, yra suvokiamas greičiau kaip jo filosofijos privalumas negu trūkumas. Levino idėjų įtakoje taptautinių santykių teorija konstituoja naują atsakomybės sampratą, kurioje vystoma mintis, kad kitas nėra priešas, o yra kitoks, skirtingas, gyvenantis toje pačioje erdvėje (planetoje), už kurį turime būti atsakingi. Tokia atsakomybės samprata yra tiesiogiai susijusi su demokratinėmis socialinėmis struktūromis ir politika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Modernistinės ir postmodernistinės teorijos; Konceptualumas.

ENThe article attempts to assess how interesting or relevant Emmanuel Levin is for contemporary international political analysis. The first part of the article is a review of the ideas of Levin that had or still have an influence on post-modernist attempts to find a foundation for the politics of responsibility in international relations theory. In the second part, a comparison of modernist and postmodernist theories is made in order to show how Levin’s ideas are reflected and transformed in international relations analysis. The article asserts, on the basis of an analysis of Levin’s philosophy, that his ethics of responsibility is an important source of the turning of the discipline of contemporary international relations toward normative theories. Levin’s ideas define the thought contours that help withdraw from the conceptualisation of international relations in terms of egoism/anarchism. A certain amount of inconsistency on the part of Levin, when he rejects the ‘straightjacket’ of ontology, but substitutes the ‘straightjacket’ of a certain type of ethics (responsibility), is perceived more as an advantage of his philosophy, rather than a disadvantage. It is due to the influence of Levin’s ideas that international relations theory is now declaring a new understanding of responsibility, in which the idea is being developed that ‘the others’ are not our enemies, just different people who live on the same planet and for whom we need to be responsible. Such an understanding of responsibility is directly linked to democratic social structures and politics.