Efficiency of the ecological tax reform: the case of Lithuania
LTStraipsnio tikslas - įvertinti Lietuvos poreikį ir galimybes įvesti ekologinę mokesčių reformą. Straipsnyje analizuojama ekologinės mokesčių reformos samprata, tikslai ir bruožai. Aptariamos numatomos reformos pasekmės ir šalių praktika ją įgyvendinant. Straipsnyje taip pat pateiktas Lietuvos poreikio įvesti ekologinę mokesčių reformą vertinimas ES šalių kontekste. Aptartas Lietuvos ekonominės veiklos rūšių pažeidžiamumo tyrimas įvedus ekologinę mokesčių reformą akcentuojant darbo, eksporto ir energijos intensyvumų reikšmę ekologinės mokesčių reformos įvedimo atveju. Teorinė analizė parodė, kad ekologinės mokesčių reformos sąvoka yra siauresnė nei žaliosios biudžeto reformos. Žalioji biudžeto reforma - tai reforma, kuri apima visas fiskalines nuostatas tiek pajamų, tiek išlaidų pusėje ir kuri yra įgyvendinama atsižvelgiant į darnaus vystymosi kriterijų. O ekologinė mokesčių reforma - tai viena iš galimų aplinkos politikos priemonių, kai energetikos ir aplinkosaugos mokesčių padidėjimas yra kompensuojamas tuo pačiu metu sumažinant su darbo sąnaudomis susijusius mokesčius. Pažymėtina, kad prieš įvedant ekologinę mokesčių reformą reikia atlikti daug išsamių tyrimų, sukurti įvairių scenarijų, kad būtų galima išanalizuoti galimas pasekmes ir numatyti iškylančias grėsmes. Šalių praktikos įgyvendinant ekologinę mokesčių reformą analizė parodė, kad ES šalyse aplinkos mokesčiai vis dar sudaro gana mažą dalį, o darbo mokesčiai - didelę. Tokia situacija turėtų būti palaipsniui keičiama didinat aplinkos ir mažinant darbo mokesčių dalį nuo visų mokesčių pajamų. Atliktas Lietuvos poreikio įvesti ekologinę mokesčių reformą vertinimas ES šalių kontekste parodė, kad Lietuva turėtų padidinti aplinkos mokesčių pajamas siekdama harmonizuoti savo aplinkos mokesčius.Norint įvertinti Lietuvos ūkio atskirų ekonominės veiklos rūšių pažeidžiamumą įvedus ekologinę mokesčių reformą, buvo pasirinkta scenarijų metodu tirti energijos mokesčių didėjimo įtaką ir darbo mokesčių mažėjimo įtaką bendrosioms sąnaudoms. Buvo išanalizuota darbo, eksporto ir energijos intensyvumų reikšmė ekologinės mokesčių reformos įvedimo atveju. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darnus vystymasis; Ekologinė mokesčių reforma; Ekologiško biudžeto reforma; Išlaidos; Pajamos; Costs; Ecological tax reform; Green budget reform; Revenues; Sustainable development.
ENThe aim of this paper is to estimate the demand and abilities of Lithuania to impose Ecological Tax Reform. The paper theoretically analyses the conception, aims and features of Ecological Tax Reform. This paper also analyses intended consequences of Ecological Tax Reform and practice of other countries implementing it. Also the evaluation of Lithuania’s demand for entering Ecological Tax Reform in the context of the EU countries was carried out The last chapters of the paper is dedicated to the discussion upon the vulnerability of Lithuanian economic activity caused by entering Ecological Tax Reform and the importance of labour, export and energy intensities in terms of ecological tax reform. The paper concludes that Ecological Tax Reform should be launched gradually, maintaining the revenue neutrality. This tax reform should be easily managed, internationally harmonized and combined with other measures. Entering Ecological Tax Reform in Lithuania, one should consider the ability of adjustment of the most vulnerable spheres of economic activity to Ecological Tax Reform and the ability of those spheres not to discount the possibility of exemption. [From the publication]
