Tomas Akvinietis apie aukščiausią žmogaus laisvės lygmenį

LTStraipsnyje analizuojama Tomo Akviniečio valios laisvės teorija. Mėginama išsiaiškinti, kokios, pasak filosofo, žmogaus laisvės ribos. Tyrinėjami du valios laisvės „laukai“ (pagal paties Tomo siūlomą perskyrą): jos santykis su objektais ir jos kaip galios santykis su savo veiksmu. Galutinio tikslo valia siekianti būtinai, kitų objektų atžvilgiu ji esanti laisva nuo būtinumo. Atskleidžiama, kaip vėlyvuosiuose Tomo tekstuose ima nykti perskyra tarp dviejų objektų kategorijų ir tuo pačiu nebelieka objektų, su kuriais valia siejama būtinu saitu. Parodoma, kad žmogaus laisvės maksimumas pasiekiamas antrajame laisvės „lauke“, būtent valios gebėjimo „sustabdyti“ galutinio tikslo siekį. Sprendžiama valios, laisvos nuo būtinumo galios, ir valios, suvokiamos kaip prigimtinis, būtinas gėrio siekimas, suderinamumo problema, taip pat – valios, kaip antrinės savo judesio priežasties, ir Dievo, kaip pirmosios priežasties, santykio klausimas. Plačiau analizuojama galutinio tikslo noro „sustabdymo“ situacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tomistinė laisvės samprata; Galutinis tikslas; Laisvo veiksmo struktūra; Valios laisvė; Žmogaus laisvės ribos; Thomas Aquinas’ theory of freedom; Final end; Structure of free act; Will free; Limit of human freedom.

ENPaper analysis Thomas Aquinas’ theory of freedom of the will. It seeks to find out what the limit of human freedom is from the point of view of the philosopher. Two “fields” of will freedom (according to the distinction proposed by Thomas himself) are investigated: the relation of the will with its objects and the relation of the will as power with its action. The will desires the final end with necessity, in respect to other objects it is free from necessity. In the later Thomas’ texts, distinction between the two categories of objects grows feeble and therefore there remain no objects related to the will by a necessary connection. It is shown that the maximum of human freedom is reached in the second “field” of freedom, namely in the faculty of the will “to stop” the desire for the final end. The problem of compatibility between the will as a power free from necessity and the will as a natural, necessary desire for the good is solved, together with the problem of relation between will as the secondary cause of its action and God as the principal cause. The situation of “stopping” the desire for the final end is analyzed more exhaustively. [From the publication]