Vienio grožis

LTFilosofijos istorijos darbuose, tyrinėjančiuose III amžiuje Romoje dirbusio ir graikiškai rašiusio neoplatonizmo filosofijos pradininko Plotino Vienio ir Grožio santykio temas, vyrauja nuomonė, jog, Plotino manymu, Vienis, arba Gėris – galutinis tikrovės pradas, – yra vadintinas grožio šaltiniu, užuot tapatinus jį su pačiu grožiu. Toks teiginys atitiktų svarbią apofatinę Plotino metafizikos intenciją – tikrovės pradas yra už bet kokios kvalifikacijos, išraiškos, refleksijos, mąstymo ribų, o grožis pirmiausia reiškiasi juslinei regai arba mąstymo kontempliacijai. Tačiau kartais Plotinas tarsi abejoja dėl tokio griežto Grožio ir Vienio skyrimo ir tokiu būdu provokuoja kaltinimus nenuoseklumu. Iš tikrųjų klausiame, kas yra pirminis Grožis, kokią vietą Plotino ontologijoje užima pirminis Grožis. Šiame straipsnyje pamėginsime atidžiau perskaityti tris Plotino abejones dėl pirminio Grožio statuso, jas palyginti ir rekonstruoti šių abejonių priežastis. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Grožis; Neoplatonizmas; Plotinas; Filosofijos istorija; Beauty; Neoplatonism; Plotinus; History of philosophy.

ENArticle examines several well-known texts by Plotinus, in which he is assumed to show an Inconsistent view of the ontological status of primary beauty. The examination of the ontological structure of Plotin'ian metaphysics, as well as of his metaphorical and mythological imagery, shows certain methodical patterns in the way in which Plotinus expresses his teaching on beauty. The conclusion is that inconsistency and ambiguity of the ontological status of primary beauty is not a sign of contradiction within the Plotinian system; it is a natural outcome of the logic of Plotinian ontology and of the nature of the phenomenon of beauty. [From the publication]