Socialinių normų teorija pagrįstų intervencijų poveikis alkoholio vartojimui: aprašomųjų normų vaidmuo. Literatūros apžvalga

LTAlkoholio vartojimas – viena iš labiausiai paplitusių žalingo elgesio formų tarp Lietuvos gyventojų. Gausus alkoholio vartojimas siejamas su įvairiais somatiniais susirgimais, psichologinėmis ir socialinėmis problemomis. Į tai atsižvelgiant kuriamos įvairios prevencinės programos, kuriomis siekiama mažinti šio sveikatai žalingo elgesio paplitimą. Vienos iš populiariausių ir pasaulyje plačiai taikomų alkoholio vartojimo mažinimo intervencijų yra paremtos socialinių normų teorija. Jų metu stengiamasi mažinti neatitikimą tarp subjektyviai suvokiamos ir objektyvios aprašomosios normos (angl. descriptive), t. y. įsivaizduojamų ir realių alkoholio vartojimo paplitimo rodiklių. Nepaisant šia teorija paremtų prevencinių programų populiarumo ir pripažinimo, nustatomi prieštaringi jų efektyvumo rezultatai. Šiuo straipsniu siekiama apžvelgti socialinių normų paradigmos teorinį pagrindą, intervencijų principus ir išanalizuoti aprašomųjų normų poveikį alkoholio vartojimui. Apžvelgus mokslinę literatūrą pastebėta, kad socialinių normų teorija pagrįstų intervencijų metu pateikiamos aprašomosios normos gali būti veiksmingos silpninant tik tą nepageidaujamą elgesį, kurio pirminiai rodikliai viršija realius elgesio paplitimo rodiklius (objektyvią aprašomąją normą). Kartu tai gali padidinti elgesio, kurio pirminiai rodikliai yra žemesni už realią normą, pasireiškimą. Remiantis literatūros apžvalga galima manyti, kad socialinių normų teorija pagrįstos intervencijos, kurių metu pristatomos realiai egzistuojančios alkoholio vartojimo normos, priklausomai nuo pradinio asmens alkoholio vartojimo lygio, gali turėti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį tolesniam alkoholio vartojimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alkoholio vartojimas; Aprašomoji norma; Socialinių normų teorija; Alcohol use; Descriptive norm; Social norms theory.

ENAlcohol use is one of the most common forms of health risky behavior among residents of Lithuania. Intense alcohol use is related to various somatic diseases as well as to psychological and social problems. Therefore, many alcohol use prevention programs are still being developed. One of the most popular and worldwide used alcohol reduction interventions are based on social norms theory. According to the theoretical basis of these interventions, in order to reduce alcohol use a misperception between subjectively perceived and objective descriptive norm has to be corrected. Despite the popularity and aknowledgement of social norms theory-based interventions in reducing alcohol consumption, the results of their effectiveness are contradictory. Therefore, the aim of this article is to present the basis of social norms theory, the principles of interventions based on this theory and to analyze the impact of descriptive norms on alcohol use. The scientific literature review revealed that descriptive norms might be only effective in reducing the manifestation of such undesirable behavior whose primary rates exceed the real prevalence of that behavior (exceed the real descriptive norm). At the same time, however, it can increase the manifestation of the behavior whose primary rates are lower than the real norm. Therefore, it might be assumed that social norms theory-based interventions, which include the presentation of descriptive norm on alcohol consumption, may have not only a positive but also a negative impact on further alcohol use depending on the initial level of drinking. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology
• Edukologija / Education