LTMykolas Jeronimas Radvila (Michał Hieronim Radziwiłł, 1744–1831) visuotinėje sąmonėje kaip istorinė asmenybė nesusilaukė tokio dėmesio kaip jo žmona Helena Pšezdecka (Helena Przezdziecka). Turint omenyje jo užimtus aukštus postus ir nemažą įtaką M. J. Radvilos politinės veiklos atskleidimas istoriografijoje iki šiol, deja, nėra pakankamas. Dalinai užpildant šią spragą, įtraukiant naujos archyvinės medžiagos, nagrinėjamas M. J. Radvilos veikimas ir jo vaidmuo Padalijimo seime, kuris vyko 1773–1775 m. Tame seime jis nebuvo labai aktyvus, tačiau ypatingą dėmesį rodė Nacionalinės Edukacinės Komisijos sukūrimui, nors iš tikrųjų labiausiai domėjosi finansiniais klausimais, tikėdamasis asmeninės naudos. Juo labiau, kad komisija turėjo perimti Jėzuitų ordino nuosavybę LDK teritorijoje, o M. J. Radvila ir rodė aktyvumą kaip Lietuvos reprezentantas, nevengdamas prieštaravimų su Karūnos atstovais. Padalijimo seime jis išstojo su kalbomis 19 kartų ir pristatė 8 projektus. Vertinant jo veiklą seime reikia pripažinti, kad jam nebuvo būdingi platesni politiniai siekiai. Savo dalyvavimu debatuose apsiribojo trumpais pasisakymais, naudodamas juo asmeninių interesų naudai, bet tai buvo tipiška daugumai jo kolegų. Jis sugebėjo perimti dalį buvusio jėzuitų nekilnojamojo turto ir gavo 400 tūkstančių zlotų už seimo maršalkos funkcijų vykdymą. M. J. Radvila buvo kaltinamas amžininkų už susidėjimą su Rusija ir dalyvavimu seime, kuris turėjo legalizuoti Žečpospolitos padalijimą. Vėlesne savo veikla jis patvirtino prorusišką orientaciją, dėl to susilaukė negatyvių vertinimų, išlikusių iki šiol.Reikšminiai žodžiai: 1773-1775 m. seimas; Mykolas Jeronimas Radvila; Mykolas Jeronimas Radvila, pirmasis padalinimas; Seimo maršalas; First division; Marshal of Seym; Michael Hyeronimus Radvila; Michal Hieronim Radvila; Seym of 1773-1775.