Kvalifikacijos tobulinimo sistemos pokyčiai: humanitarinių, socialinių ir realinių dalykų mokytojų požiūris

LTDabartinis laikotarpis - reformų laiko tarpis Lietuvos švietimo sistemoje. Ugdymo procesas iš mokymo perorientuojamas į mokymosi paradigmą. Mokymosi paradigma lemia kitokį mokytojo profesinį vaidmenį. Naujam profesiniam vaidmeniui atlikti reikalingos naujos profesinės kompetencijos: kognityvinė kompetencija, komunikacija, gebėimas prognozuoti, projektuoti, planuoti, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti [2]. Vertinant mokytojo profesinės kompetencijos pokyčius, pirmiausia privalu aptarti prielaidas, lemiančias šiuos pokyčius. Viena jų - aktyvus ir sąmoningas besimokančiojo asmens dalyvavimas studijų procese [3]. Esant naujoms ugdymo sąlygoms, kinta mokytojo profesinio meistriškumo samprata. Profesinį meistriškumą yra pasiekęs ne vien tas mokytojas, kuris išmano savo dalyką, bet ir tas, kuris nuolat tobulina savo gebėjimus [1; 12]. Nuolat besikeičiančioje visuomenėje pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema turi orientuotis į šiuos kriterijus: naują mokyklos viziją, siekį mokytojui sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą ir nuolat tobulinti savo kvalifikaciją įvairiuose savo profesinės karjeros etapuose [5; 15]. Kaip ir Rytų Europos šalyse, taip ir Lietuvoje, vykstant švietimo reformai, kito pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema: 1992 m. įvykdyta pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos decentralizacija. Decentralizacijos sąlygomis pasikeitė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos sąranga. Greta egzistavusių kelių centralizuotai valdomų kvalifikacijos tobulinimo institutų atsirado regioniniai švietimo centrai, kvalifikacijos kėlimo fakultetai prie aukštųjų mokyklų.Šiuo metu Lietuvos pedagogai turi galimybę tobulinti savo profesinę kvalifikaciją trimis lygmenimis: formaluoju (perkvalifikavimas, antrosios pakopos universitetinės studijos), neformaluoju (suaugusiųjų švietimo mokymasis kvalifikacijos tobulinimo institucijose, savišvieta kaip saviugdos komponentas) [11]. Jau visą dešimtmetį Lietuvos pedagogai kvalifikaciją tobulina decentralizuotoje kvalifikacijos tobulinimo sistemoje. Atsižvelgiant į mokytojų kvalifikacijos tobulinimo patirtį, galima atskleisti esamos pedagogų kvalifikacijos sistemos trūkumus bei numatyti jos tobulinimo gaires. Kai kuriais aspektais pedagogų kvalifikacijos tobulinimo patirtis jau yra apibendrinta sociologiniuose tyrimuose, kuriuos atliko Lietuvos sociologinių tyrimų institutas (2003). Tyrimo rezultatai atkleidė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo ypatumus, skirtingų Lietuvos apskričių pedagogų ir mokyklų vadovų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimo finansavimą, į populiariausias kvalifikacijos tobulinimo institucijas. Tačiau šiame tyrime nebuvo vertintas skirtingų mokomųjų dalykų mokytojų požiūris į kvalifikacijos tobulinimą. Savo turinio pobūdžiu labiausiai skiriasi realinės pakraipos mokomieji dalykai ir humanitariniai bei socialiniai. Todėl aktualu nustatyti mokytojų, dėstančių labiausiai savo turinio pobūdžiu besiskiriančius mokomuosius dalykus, požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą, atskleidžiant jų kvalifikacijos tobulinimo poreikių ypatumus. Tai ir lėmė tyrimų problemą - nustatyti, kaip šiuo metu Lietuvoje esančią pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos sąrangą vertina skirtingų mokomųjų dalykų (humanitarinių, socialinių ir realinių) mokytojai, kokie jų lūkesčiai dėl kvalifikacijos kėlimo.

ENThe article deals with the position ofthe teachers of the humanities, social sciences and exactsciences on the decentralized teachertraining system in Lithuania. The teachertraining system is researched in terms ofthe aims ofthe system structure, acceptance ofthe teachertrain ing institutions, the topics ofthe teacher training cur ricula. The carried outsurvey revealed that the point of view ofthe teachers ofthe humanities, social sciences and exact sciences towards the changes ofthe teacher training structure was positive. The respondents agree that the Teacher Professional Development Centre is a highly recommended institution while the least accept able are the teachertrainingcentres under higherschools. The teachers ofthe humanities, social sciences and exact sciences find studying didactics ofthe subject and infor mation technologies as the most relevant topics forim proving their qualifications. The advantages and drawbacks ofthe viewpoints of the teachers ofthe humanities, social sciences and exact sciences are determined by the teachertraining evalua tion aspects. Considering the structural aspects, statisti cally significant deviations between the positions ofthe teachers ofthe social sciences and exactsciences as well as between the humanities and social sciences do not emerge. In terms ofthe evaluation ofteacher training subjectmatter, statistically significant deviations between the viewpoints ofthe teachers ofthe humanities and exact sciences and between the latter and the social sci ences arise. Keywords: qualification, teachertraining, teacher training system, system decentralization.