LTNuolat augant emigracijos mastams, vis aktualesne problema tampa lietuvybės puoselėjimas, kalbos, tradicijų, papročių išsaugojimas ir perdavimas migrantų vaikams. Remiantis pastarųjų metų duomenimis, net trečdalis visų lietuvių gyvena ne gimtinėje - pasaulyje išsibarstę 1,6 mln. mūsų tautiečių, įvairiuose kraštuose susibūrusių į didesnes ir mažesnes bendruomenes su lituanistinėmis mokyklomis, kurių yra daugiau nei pusantro Šimto. Daugiausia užsienio lietuvių gyvena JAV (600 tūkst.), tačiau nemaža dalis jų susitelkę Europoje - įskaitant D. Britaniją (100 tūkst.), Airiją (37 tūkst.), Vokietiją (30 tūkst.). [Lietuviai pasaulyje]. Emigracijos tema atlikta daugybė tyrimų, tačiau straipsnio autorės tyrime pristatoma specifinė emigrantų grupė - mokyklos bendruomenės nariai (moksleiviai, mokytojai, tėvai), kurie atsiduria tautinės mažumos pozicijose. Tyrimo tikslas - atskleisti patriotiškumo ugdymo būdus lituanistinėse mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1) aptarti lietuviškų švenčių reikšmę lituanistinių mokyklų mokiniams; 2) išsiaiškinti mokytojų svarbą patriotiškumo ugdymo procese; 3) atskleisti lietuvybės nykimo priežastis. Šio tyrimo probleminis klausimas yra susijęs su etninio tapatumo problema. Šiuo atveju itin aktualia problema tampa svetur besimokančių mokinių tapatybės išsaugojimo klausimas. Kyla klausimas: ar neišnyks lietuvių tauta, jeigu jaunoji karta vis dažniau renkasi emigraciją, vaikai tampa užsienio mokyklų mokiniais, dažnai pamiršta savo Šaknis ir net lituanistinių mokyklų lankymas neišsprendžia šios problemos? Straipsnis grindžiamas empiriniais tyrimais, atliktais Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje (Ryga, Latvija) ir Vasario 16-osios gimnazijoje (Lampertheim-Hüttenfeld, Vokietija). [...]. [Iš straipsnio, p. 377]Reikšminiai žodžiai: Mokykla; Patriotiškumas; Tapatybė; Tautinės mažumos; Šventės; Ethnic minorities; Holidays; Identity; Patriotism; School.
ENThe practices of fostering national identity and patriotism are receiving more and more scholarly attention, not only from foreign, but also Lithuanian investigators. This article focuses on one specific group - the school community. The study is based on the interviews that were carried out in March 2014 in the Lithuanian Secondary School in Riga, Latvia and in September 2015 in the Lithuanian High School in Germany. The study involved 106 interviewees and comprised self-composed questionnaires and semi-structured interviews. The main aim of this investigation was to reveal the methods of developing patriotism in these Lithuanian schools. It was found that the schools not only provide education, but also foster Lithuanian language and traditions. The administration and teaching staff of these schools become important disseminators and nurturers of the Lithuanian spirit. National identity and patriotism also fostering of them gets more and more attention not only from foreign, but also Lithuanian investigators, however, this article presents one specific group - the school community. This article is based on studies that were carried in March of 2014 in Rigas' Lithuanian Secondary School and in September of 2015 in the Gymnasium of February 16th (Gennany). The study involved 106 presenters, that were interviewed by a composed questionnaire of semi-structured interviews. The main aim - to reveal methods of patriotism development in mentioned Lithuanian schools. It was found that the schools not only provide education but also fosters Lithuanian language and traditions. Administration of the investigated schools and their teachers are becoming fundamental multipliers and nurturers of Lithuanian spirit. [From the publication]