Lietuvos tarmių vaizdiniai jaunosios ir viduriniosios kartos pietų žemaičių raseiniškių mentaliniuose žemėlapiuose

LTPagal fonetines ypatybes žemaičių tarmei priklausanti raseiniškių patarmė, esanti paribyje su vakarų aukštaičiais, galbūt jau nuo senų laikų turėjo pereiginės tarmės ypatybių. Tradicinės tarmėtyros atstovai yra apie tai užsiminę, tačiau iki pat XXI a. pradžios dėl tuo metu vyravusios struktūralizmo įtakos lietuvių dialektologijai patarmės arealo ribos, remiantis objektyviais mokslininkų tarminių ypatybių aprašais, buvo nustatytos kaip nekintamos, statiškos [Girdenis, Zinkevičius 1966: 139-147; Zinkevičius 1994: 21-123; LKA: 20-130] (1 pav.). Iki XXI a. dialektų dinamiškumo koreliacijos su demografiniais, socialiniais, kultūriniais veiksniais tyrimų tradicijų Lietuvoje nebuvo, todėl pietų žemaičių raseiniškių nuostatos dėl tarmių, bendrinės kalbos ir jų vartotojų vaizdiniai neanalizuoti. Šiame straipsnyje tarmių ir bendrinės kalbos vaizdiniai suprantami kaip tiriamų raseiniškių mentalinės dialektų tikrovės reprezentacija. Jie įsivaizduojami kaip kalbos variantai, priklausomi nuo skiriamąsias funkcijas atliekančių suvokimo izoglosių. Taigi šio straipsnio tikslas - išsiaiškinti lietuvių tarmių ir bendrinės kalbos vaizdinius jaunosios ir viduriniosios kartos pietų žemaičių raseiniškių mentaliniuose žemėlapiuose. [...]. [Iš straipsnio, p. 345-346]Reikšminiai žodžiai: Kalbinės nuostatos; Mentalinis žemėlapis; Paprastasis kalbos vartotojas; Perceptyvioji dialektologija; Pietų žemaičių raseiniškių patarmė; Tradicinės lietuvių tarmės; Common language user; Linguistic attitudes; Mental map; Perceptive dialectology; Pietų žemaičiai raseiniškiai dialect; Traditional Lithuanian dialects.

ENIn this article the attitudes of perceptive dialectology and the possibilities of the application of a mental map are researched by examining the changes of traditional Lithuanian dialects. According to the 2014 syntopic pietų žemaičiai raseiniškiai (PŽR) geolinguistic competence analysis, the stereotyped local Lithuanian language variants and their users' notions are revealed from a community member's perspective. Here it is shown that a mental map of the dialects is drawn by both the learned and the subjective language isoglosses. The self-created notions of dialects and their users, which correlate with contradictory attitudes towards dialects and dialect-speaking people, indicate that respondents are socially attracted to standard language. The fact that the linguistic homeland factor is important in creating the image of the inhabitants of neighboring administrative territories, while standard language is accepted as prestigious, shows possible changes of PŽR. [From the publication]