Kalbos prestižo vaidmuo dvikalbystės sąlygomis: Richardo Pietscho indėlis dokumentuojant kuršininkų kalbą ir etninę kultūrą

LTKuršių nerijos autochtonų kuršininkų kalba skiriama prie sparčiai nykstančių, nors Jungtinių Tautų organizacijos sąraše jos visai nėra. Tai reiškia, kad: arba jai nesuteikiamas kalbos statusas, arba apie ją nepakanka moksliškai pagrįstos informacijos. Pagal D. Kristalą [Crystal 2000: 68-90], kalbos nykimą gali paskatinti skirtingi veiksniai: 1) keliantys vartotojams fizinį pavojų, 2) keičiantys žmonių kultūrą. Antruoju atveju kalbos nykimas prasideda nuo socialinio-politinio spaudimo, kurio rezultatas yra dvikalbystė. Tokiu atveju ši dvikalbystė pradeda silpnėti ir palaipsniui senoji kalba užleidžia vietą naujajai. Taip prasideda kitas etapas, kuriame jaunesnioji karta daug geriau moka naująją kalbą, manydama, kad senoji kalba mažiau atitinka jos naujuosius poreikius. Socialiai stipresnės kalbos apsuptyje tiek tėvai, tiek vaikai dažnai gėdijasi vartoti gimtąją kalbą. Senosios kalbos vartojimas tampa intravertinis, kol ji galiausiai virsta 'šeimų tarme'. Per vieną kartą, o kartais vos per dešimtmetį klestinti dvikalbystė nepastebimai pereina į pusiaukalbystę (self-conscious semilingualism), o paskui į vienkalbystę, dėl kurios pirmoji kalba dar labiau priartėja prie išnykimo ribos [Dressier 1994: 84]. Kalbos prestižo nuosmukį galima vertinti kaip kalbos nykimo proceso kritinį tašką: kai kalba tampa nereikalinga vartotojams, ji nebeturi galimybių išlikti. Kalbos prestižas priklauso nuo trijų veiksnių: valdžios palaikymo, visuomenės požiūrio į kalbą ir, svarbiausia, jauniausios vartotojų kartos požiūrio į kalbą. [...]. [Iš straipsnio, p. 97]Reikšminiai žodžiai: Kalbos prestižas; Kuršininkai; Kuršininkų kalba; Kuršių; Kuršių nerija; Nerija; Nykstanti kalba; Rašytinis šaltinis; Tarmė; Curonian Spit; Dialect; Dialect, language; Kursenieku language; Kursenieku speakers; Kursenieku speakers, Kursenieku language; Language; Prestige; Written source.

ENThe Kursenieku society was formed on the Curonian Spit in the 15th-17th c. It was a group of people of various ethnic origin, who were united by a common activity and who differed from other inhabitants of the region in their language. Due to intensive language contacts, a special social status of language and historical-political circumstances, the Kursenieku language has been constantly changing, while the area of its usage and the number of users were rapidly decreasing. After the Second World War, Kursenieku speakers, as well as other German citizens, left the Curonian Spit. Residing in other European countries they began speaking new languages, whereas the mother tongue was maintained for a couple of decades only by the generation bom on the Curonian Spit. On the other hand, the process of the loss of language started much earlier. The Kursenieku language never became official or ccclcsial, and thus a written one. When in the second half of the 19th c. tourism and amber extraction began to develop in addition to fishing, a lot of Kursenieku speakers deliberately chose the German language. Long-term bilingualism and the domination of the German language resulted in low prestige of the Kursenieku language, which can be seen as one of the last stages of the language loss. Nevertheless, after many years of emigration some Kursenieku speakers, becoming aware of the fate of their language, wished to keep a remembrance of it. One of its most active promoters was Richard Pietsch, a resident of Nida, who compiled two dictionaries and wrote his memoirs in the German and Kursenieku languages. The article contains the evaluation of the author's contribution in the raising of the Kursenieku language prestige in the general context of the 20th c. Curonian Spit multilingualism. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Istorija / History