Green consumption: the gap between attitudes and behaviours

LTEkologiškas vartojimas yra tausojančios elgsenos dalis. Ji analizuota įvairiais aspektais, kadangi manoma, jog planetos, žmonių ir kitų joje gyvenančių gyvūnų rūšių ateitis gali priklausyti nuo tikslaus ir išsamaus tausojančios elgsenos suvokimo. Nors Lietuvos Vyriausybė deda pastangas išugdyti tausojančią kultūrą bei kurti palankią administracinę ir teisinę terpę privačioms ir viešoms tausojimą remiančioms iniciatyvoms, būtina atlikti realių visuomenėje vyraujančių tausojimo įsitikinimų ir elgsenos analizę, kadangi požiūriai lemia žmonių elgseną, o elgsena - visuomenės gyvenimo kokybės raidos perspektyvas. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti lietuvių požiūrius ir elgseną, susijusią su ekologišku vartojimu. Jame taip pat sprendžiamas subjektyvus respondentų gerovės klausimas, nulemiantis Lietuvoje vyraujančius ekologiško vartojimo požiūrius ir elgseną (n=1002). Duomenų analizės metu atskleista, jog nors ekologiškas vartojimas yra laikomas ypatingai svarbiu, tai ne visada atsispindi vartotojų elgsenoje. Apklausos metu išsiaiškinta, jog paprastai daugiau nei pusė respondentų neperka ekologiško maisto, o beveik penktadalis perka jį tik 1-3 kartus per pusę metų. Todėl galima teigti, jog ekologiško maisto, panašiai kaip ir ekologiškų namų priežiūros priemonių, vartojimo koeficientas Lietuvoje yra labai žemas. Gavus rezultatus galima teigti, kad egzistuoja neatitikimas tarp požiūrių į ekologiškus produktus ir ekologiškų produktų pirkimo. Du trečdaliai respondentų pripažino ekologiško vartojimo svarbą, tačiau dauguma jų gali būti apibūdinami kaip neekologiško maisto vartotojai, kadangi jie neperka ekologiško maisto ar ekologiškų namų priežiūros priemonių.Tyrimo rezultatų analizė parodė statistiškai svarbius elgesio skirtumus, egzistuojančius tarp žmonių grupių, suvokiančių ir nesuvokiančių ekologiškų produktų svarbą. Asmenys, kurie suvokia ekologiškų prekių svarbą, šias prekes įsigyja dažniau. Todėl rezultatas atspindi požiūrio į ekologiją ir ekologiškos elgsenos tendencijų dermę. Taigi, išanalizavus duomenis išsiaiškinta, kad ekologiškų prekių pirkėjai yra laimingesni. Vis dėlto, nors ekologiškų prekių pirkimas laikomas labai svarbiu, šis požiūris nebūtinai daro įtaką pirkėjų elgsenai. To priežastys gali būti ekonominės, kadangi ekologiški produktai yra brangesni. Tačiau šiai prielaidai būtina gilesnės analizės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Draugiškų aplinkai produktų pirkimas; Ekologija; Ekologinės pusiausvyros išlaikymas; Vartojimas; Žaliasis vartojimas; Buying eco-friendly products; Consumption; Consumption, Lithuania; Ecology; Green; Green consumption; Lithuania; Maintaining ecological balance; Sustainability.

ENGreen consumption is a part of sustainable behaviour, which has been analysed from different perspectives, since it was understood that the future of the planet may depend on an accurate and thorough understanding of sustainable behaviour. Even though Lithuanian’s Government puts some efforts to make sustainability a part of the state’s culture and many sustainability promoting private and public initiatives are welcomed and supported lawfully as well as administratively, it is relevant to analyse the actual sustainability beliefs and behaviour in the society, as the attitudes might predict people’s future behaviour, and behaviour analysis is important to forecasting the trajectories of development of society’s quality of life. The presented study aims at evaluating Lithuanians’ green consumption attitudes and behaviour. The study also intended to evaluate subjective wellbeing of respondents expressing different green consumption attitudes and behaviour in Lithuania (n=1002). Data analysis revealed that even though green consumption might be perceived as totally important, it will not necessarily affect consumers’ behaviour. The explanation might lie in the economic factors as eco-friendly products are more expensive. However, this premise needs further investigation. [From the publication]