Creative ecology in academic environment

LTStraipsnyje nagrinėjamas kūrybinės ekologijos akademinėje aplinkoje klausimas. Plėtojamos šios tezės. Tam tikra aplinkos netvarka yra kelias link geresnės tvarkos, kurios agentai – individai. Sokratas, Platonas, Aristotelis, Epikūras, Seneka padarė įtaką tam tikrai akademinei aplinkai, kuri plėtojosi tūkstantmečius. Galima kalbėti apie akademinės ekologijos nišas tiek, kiek mokslas plėtotinas atsižvelgiant į sukurtiną gyvenimą, ir atvirkščiai – svarbus gyvenimo veiksnys yra pasiektina mokslinė tiesa, net jei ji – utopinė. Žmogaus baimės ir siekiai gali būti traktuojami kaip mokslo veiksniai. Kūrybinės nišos keičia kultūrinę aplinką, kuri yra tiek tvari, kiek kintanti. Kūrybingumas ugdant reiškia pakankamai turtingą aplinką abipusei komunikacijai tarp studentų ir mokytojų, kurie mokosi vieni iš kitų. Mokslo specializacijos išdava yra ne tik vieningo akademinio kūno universitete praradimas, bet ir akademinės visuomenės susisluoksniavimas. Kūrybinė veikla galima ne dėl mokslų specializacijos, bet nepaisant jos. Negalima kalbėti nei apie akademinę ekologiją, nei apie akademinę dorybę neturint vientiso akademinio reljefo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademinė ekologija; Akademinė aplinka; Kūrybos ekologija; Mokslinė specializacija; Universitetų istorija; Academic ecology; Academic environment; Creative ecology; Scientific specialization; History of universities.

ENPaper deals with the issue of creative ecology in academic environment. The theses have been developed as follows. Certain environmental disorder is a way towards better order, the agents of which are the individuals. Socrates, Plato, Aristotle, Epicurus, and Seneca have influenced certain academic environment developed for ages. We can speak about the niches of academic ecology since science should be developed in respect of life to be created and vice versa an important factor of life is scientific truth to be reached even if it is a utopian one. Human fears and aspirations could be treated as the engines of science that is oriented beyond them. The creative niches change the cultural environment that is as much sustainable as changeable. Creativity in education means rich enough environment for mutual communication between the students and the teachers who learn from each other. The result of scientific specialization is not only the loss of the united academic body at a university but also the stratification of academic society in general. The creative activity is possible not thanks to the specialization of the sciences but despite it. We can speak neither about academic ecology nor about academic virtues without having any continuum of the academic relief. [From the publication]