Vilko vaikų traktuotė grožinėje ir dokumentinėje literatūroje

LTStraipsnyje analizuojami grožiniuose romanuose ir dokumentinėje knygoje sukurti vilko vaikų paveikslai, jų traktuotė literatūros etikos aspektu, tad siekiama išsiaiškinti, kaip ir kokiomis priemonėmis skirtingų žanrų tekstuose vaizduojama Rytprūsių vaikų situacija, kokį poveikį kūrinys daro skaitytojui. Nors praėjusiame amžiuje patirtų katastrofų literatūrai skirtas nemenkas dėmesys, platesnių tyrimų vilko vaikų tema beveik nėra – apie šias patirtis plačiau kalbėti pradėta nepriklausomybės laikotarpiu. Tiriami šaltiniai – Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“ (2012) ir naujausioji išeivių literatūra – Juttos Noak romanas „Raudonos pelytės“ (2017) ir Zigfrido Gronau dokumentinė knyga „Klyksmas vaiduoklių mieste. Vilko vaikai“ (2017). Vilko vaikų tema jautri, kelia emocijas, daugelis įvykių ir poelgių svarstytini etine prasme, tad pasirinkti kūriniai tiriami taikant svarbiausius literatūros etikos aspektus, aiškinančius rašytojo, pasakotojo, skaitytojo santykį ir teksto poveikį skaitančiojo emocijoms. Straipsnyje aptariamas gyvenimo literatūros žanras, svarbus analizuojant Z. Gronau dokumentinę knygą, perduodančią asmeninę autoriaus, buvusio vilkiuko, patirtį. Keliama hipotezė, kad kūriniuose skirtingai atskleidžiama vilko vaikų tema ir skatinamos nevienodos skaitytojo emocinės reakcijos. Grožiniuose romanuose paliekama laisvės skaitytojo interpretacijai, daugiau dėmesio skiriama įdomesnei, patraukliai pasakojimo formai, priešingai nei dokumentinėje knygoje, kurioje pasirenkamas įprastas pasakojimo būdas, naratoriaus apibendrinimai nepalieka erdvės skaitytojui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsiminimai; Gyvenimo istorijos žanras; Gyvenimo rašymo žanras; Karas; Literatūros etika; Prisiminimai; Romanai; Vilkiukai; Vilko vaikai; Vilkų vaikai; Šiuolaikinė lietuvių literatūra; Contemporary Lithuanian literature; Genre of Life Writing; Literary Ethics; Memoirs; Novels; War; Wolf Children.

ENThis article analyzes the way the so-called wolf children are pictured in fictional and documentary stories and how they are treated from the standpoint of literary ethics. Thus the paper aims to show how texts of different genres depict the situation of children in East Prussia and what effects these texts have on the reader. Even though the literature on catastrophes experienced in the preceding century has received major attention, there has not been comparable interest in the topic of wolf children, broader investigations of which began only in the period of Lithuanian independence. Here we take a look at Alvydas Šlepikas’s novel “Mano vardas – Marytė” (“My name is Marytė”, 2012) and the most recent work of emigrants: Jutta Noak’s novel “Raudonos pelytės” (“The red mice”, 2017) and the documentary book “Klyksmas vaiduoklių mieste. Vilko vaikai” (“Scream in a ghost town: Children of the wolf”). This topic is sensitive, it calls forth emotions, many of the depicted events and reactions have an ethical dimension, thus the chosen works are investigated by applying the most important criteria of literary ethics elucidating the relationship between writer, narrator, and reader and the effect of the text on the reader’s emotions. The article deals with the genre of biographical literature so important for analyzing the documentary book of S. Gronau which conveys the personal experiences of the author, a former wolf child. The hypothesis is that the works discussed reflect different aspects of the subject of wolf children and provoke different emotional reactions on the part of the reader. The fictional novels leave free room for the reader’s interpretation and feature a more interesting and attractive form of narration, as opposed to the documentary book which features conventional narration and leaves little room for the reader. [From the publication]

• A Postwar social crisis: the flood of beggars into Lithuania in 1944-1947 / Regina Laukaitytė. Lithuanian Historical Studies. 2022, vol. 26, p. 129-154.
• Literatūros etika: tarp jausmo ir įsipareigojimo : recenzija / Dalia Jakaitė. Inter-studia humanitatis. 2010, Nr. 10, p. 160-170.
• "Negatyvioji" antropologija tekstuose apie "vilko vaikus" / Jūratė Sprindytė. Žmogus ir žodis. 2014, 2, p. 54-67.