Apokalipsės ir karo vaizdiniai XXI a. lietuvių muzikoje

LTLietuvių muzika, XX a. prasiveržusi į konceptualų modernizmą, XXI a. įžengė į Apokalipsės epochą savo kūrybiniuose vaizdiniuose. Ją konceptualizavo pasiremdama istorine tautos patirtimi, globalizacija ir naujais žmonijos iššūkiais. Dalis jų - tai atsibudę senieji imperialistiniai archetipai, idėjiniai iškreiptas religijos siejimas su teroru, istorijos išdavysčių šmėkla, neištiriamos lėktuvų katastrofos, branduolinis pavojus, aktualus karo alsavimas Ukrainoje, Gruzijoje, Sirijoje, humanizmo ir pabėgėlių dramos. Visi šie faktoriai inspiravo kūrybos posūkį į apokaliptinę arba katastrofų išgyvenimo, valdymo tematiką. Jos ryškiausias atstovas - jaunosios kartos kompozitorius Mykolas Natalevičius. Jo kūriniai - tai tipiniai naujojo katastrofinio muzikos diskurso pavyzdžiai: "United Airlines 232" (2014) - 1989-ųjų aviakatastrofa; "Karačajus" (2015) - nuolatinėm katastrofom alsuojantis branduolinėm atliekom užterštas ežeras Rusijoje; "Sinchronizacija" (2009) - postapokaliptinių vaizdinių ir pasaulių pabaigos harmonija. Tuo tarpu karo tema, ateinanti iš praeities, naujausiu meno pavidalu - tai Onutės Narbutaitės opera "Kornetas" (2013) pagal R.M. Rilkę - romantizmo ir egzistencializmo sandūra su karo vizija, integruota į literatūrą. Aktualieji karo vaizdiniai - tai: Gracijaus Sakalausko "Campi lugentes" arba "Liūdesio lankai" (2008), skiriama Gruzijai, patyrusiai trumpą karą su Rusija; Mykolo Natalevičiaus "LA" (2014), dedikuota Loretai Asanavičiūtei, 1991.01.13 Sovietų agresijos Vilniuje aukai. Karo preambulės - Smolensko katastrofos (Lenkijos prezidento ir elito žūtis lėktuvo katastrofoje) atgarsis - Broniaus Kutavičiaus kūrinys "Balandžio 10, šeštadienis" simfoniniam orkestrui ir sopranui (2010).Galima daryti išvadą, kad aktualioji lietuvių muzika yra panirusi į dramaturginę pasaulio istorijos tėkmę, jaučiasi už tai morališkai atsakinga, yra arti globalaus politinio gyvenimo pulso, neatsiribojusi ir jautri. Tasai jautrumas atsiskleidžia erdvės konceptualizme, nes siekiama išskleisti ir suvaldyti erdvę, išgyventi katastrofą, nukreipti į persikėlimo veržimąsi gelmės energetiką. Tai parodo muzikos erdvės transcendentalumas, tarpsferinė įtampa, jos sankirtų išrišimas tradicinės muzikos ir naujų technologijų elektronikos jungtyse, gausmo bangos dramaturgija, kulminacinis ribinės situacijos lygmuo. Šie ir kiti muzikinės koncentracijos dėmenys yra išliejami gausme. Gausmo modeliavimas - akustinės erdvės virpesys - tai katastrofinės muzikos dramaturgijos režisūrinis sprendimas siekiant viršlaikiškumo, konceptualiosios būties. Susijęs su varpų gausmo, gelmių ir stichijų garsiniais peizažais - gyvybės prielaidų, išlikimo būtinybės iškeltais baltų savasties archetipais. [Iš straipsnio, p. 145-146]Reikšminiai žodžiai: Apokalipsė; Vaizdiniai; Karas; Istorija; Laukai; Katastrofa; Apocalypse; Images; War; History; Fields; Catastrophe.

ENLithuanian music absorbs the historic trauma of Nation and State. This is a reason for apocalyptic music as the reaction to Soviet occupation, the consequences of the WWII. Apocalyptic music is very intensively created nowadays, in response to later, 21st century events. There are some important works inspired by a catastrophic image of the world: Eglė Sausanavičiūtė's "Wie schön leuchtet der Morgenstern" (2002, after 9/11), Gracijus Sakalauskas' "Fields of Sorrow" (2008, after Russia-Georgia August war), Bronius Kutavičius' "April 10, Saturday" (2010, after the Polish President's plane crash), Mykolas Natalevičius' "United Airlines 232" (2014, avia catastrophe), "Karachay" (2015, nuclear catastrophes), Onutė Narbutaitė's opera "Cornet" (2014; after Rainer Maria Rilke poetry about 17 cent. Austria-Turkey war). The music is transformed as sound of another space, with the help of electronic technology, drones, visual images, and the use of information gained by scientific research. [From the publication]

• Literatūrologija / Literary Studies
• Muzikologija / Musicology