LTŠalių ir regionų sanglaudos problematika plačiai nagrinėjama mokslininkų darbuose. Aukštą susidomėjimo lygį, pirmiausia, lemia: aktyvi ES plėtra, Didžioji recesija, netolygus ekonomikos atsigavimas. Šio tyrimo tikslas - remiantis siūloma metodika, įvertinti Lietuvos regionų visuminę ekonominę sanglaudą. Tai turėtų papildyti jau esamus Lietuvos regionų sanglaudos tyrimus. Tyrimo metodika remiasi keliais skaičiavimo principais: rodiklio normavimu; standartiniu nuokrypiu; struktūrinės divergencijos indeksu. Jų pagrindu autoriaus pasiūlytas visuminės sanglaudos indeksas. Jo išskirtinumas iš iki šiol naudojamų tyrimo metodų yra tas, kad autoriaus siūlomame modelyje apskaičiuojamas ne regiono skirtumas nuo kitų regionų ar šalies vidurkio, bet regionų grupės bendrasis vidinis skirtumas. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje regionai pagal pasiektą ekonominį išsivystymą yra trijų lygių. Be to išskirtini aiškūs visuminės sanglaudos augimo ir mažėjimo laikotarpiai: pastovus lygis 2000-2004 metų laikotarpiu; sanglaudos mažėjimas 2004-2008 metais; pakartotinis sanglaudos mažėjimas 2011-2016 metais. Augimo laikotarpiu šalyje vyksta poliarizacija: daugiau išsivystę regionai auga greičiau, o atsiliekantys auga santykinai lėčiau. Tai reiškia, kad ekonomikos augimo rezultatai pasiskirsto netolygiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: BVP; Regioninė sanglauda; Sanglauda; Sanglaudos indeksas; Cohesion; Cohesion index; GDP; Regional cohesion.
ENThe issue of cohesion between countries and regions is widely analyzed by scientists. The active enlargement of the EU, the Great Recession and uneven economic recovery mostly determines this. Therefore, the aim of the study is to assess the aggregate economic cohesion of Lithuanian regions. The results of the research show that the regions of Lithuania according to the achieved economic development can be divided into three levels. In addition, there are clear periods of growth and decline in aggregate cohesion: a steady level over the period 2000-2004; the decline in cohesion between 2004 and 2008; re-decline of cohesion in 2011-2016. During the growth period, polarization is taking place in the country: more developed regions are growing faster, while those lagging behind are growing at a slower pace. This means that the results of economic growth are unevenly distributed. [From the publication]