Baltistikos DNR

LTManau, kad skaitytojui, perskaičiusiam straipsnio pavadinimą, kyla pagrįstas klausimas: ko galima tikėtis iš teksto, kurio pavadinimas yra Baltistikos DNR? Baltų kalbų genetinės analizės? Ne, nes XIX a. pradžioje nustačius baltų kalbų giminystę - priskyrus jas baltų grupei ir indoeuropiečių kalbų šeimai - esminės intrigos nebeliko ir baltų kalbų giminystės klausimas savaime tapo banalus. Baltistikos kaip daugialypės mokslo šakos genetinės analizės? Irgi ne, nes analizuoti baltistiką kaip mokslo šaką yra mokslo filosofų ir mokslo istorikų uždavinys. Trumpai tik galima priminti, kad baltistika tradiciškai suprantama kaip "baltų tautų kalbų, literatūros ir tautosakos lyginamasis mokslas", plačiau žvelgiant - kaip kompleksinė, daugialypė mokslo šaka, apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros (istorijos, literatūros, folkloro, mitologijos) lyginamuosius tyrimus. Baltistika pagal tiriamos kultūros pobūdį dar skirstoma į lituanistiką, latvistiką, prūsistiką ir t. t. Didelis dėmesys skiriamas kalbotyros studijoms [LKE 55-56]. Nuo savo susiformavimo pradžios iki dabar baltistika yra nuėjusi ilgą, sudėtingą, permainingą, tačiau labai įdomų, intriguojantį, gausų pakilimų ir labai produktyvų kelią. Dar Ferdinando de Saussure'o nubrėžta skirtis tarp dviejų požiūrių į kalbą - diachroninio ir sinchroninio - iš principo išliko iki šiol, todėl baltų kalbų lingvistiniai tyrimai dalijasi į dvi dideles grupes: sinchroninius ir diachroninius (arba istorinius). Gerai žinomas dalykas, kad baltistika tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ilgą laiką iš esmės sukosi diachroninių tyrimų orbitoje, kitaip tariant, tikrąja baltistika pagal nerašytą susitarimą buvo laikomi tik diachroniniai tyrimai.Tačiau sinchroninė baltistika sparčiai žengia į priekį ir šiuo metu, regis, jau yra vyraujanti baltų kalbotyros erdvėje: gramatinių kategorijų, modalumo, evidencialumo, žodžių darybos, sintaksės, kognityvinės semantikos, geolingvistikos, perceptyviosios dialektologijos ir sociolingvistiniai bei kiti tyrimai sparčiai plečiasi ir užima tam tikrą vietą ne tik Lietuvos, bet jau ir Vakarų lingvistinėje erdvėje (kritinę apžvalgą žr. [Arkadiev, Holvoet, Wiemer 2015:1-109]). Ir istorinės, ir sinchroninės baltistikos atvejutyrimų istoriją ir konkrečių tyrėjų darbus žr. [Sabaliauskas 1979; 1982; 2012]). Šiame trumpame straipsnyje, savaime suprantama, nepavyks aptarti visos daugialypės baltistikos problematikos, tad susiaurinsiu aptarimo objektą iki kalbotyros, ją - iki tradicinės baltistikos (kitaip tariant, iki istorinės baltistikos, arba kalbos istorijos), šią - iki lituanistikos, o pastarąją - dar iki keturių konkrečių punktų: istorinės gramatikos, mažųjų baltų kalbų klausimo, senosios raštijos tyrimų problematikos ir dialektologijos. Beje, visi šie punktai tarpusavyje yra daugiau ar mažiau, glaudžiau ar ne taip glaudžiai, bet vis dėlto susiję. Visus keturis punktus reprezentuoja daugybė konkrečių darbų. Jų svarbos lietuvių (ir baltų) kalbų tyrinėjimams, apskritai indoeuropeistikai, žinoma, negalima nuneigti -jie yra reikšmingi, reikalingi ir vertingi. Tačiau svarbiausias klausimas čia yra ne konkrečių tyrimų gausa ir svarba, bet teorinės ir metodologinės tyrimo kryptys, lemiančios empirinių tyrimų rezultatus, skirtingo pobūdžio tyrimų tarpusavio sąsajos, tyrimų problematika ir, žinoma, perspektyvos. Į priekį sparčiai žengti - ir ne šiaip žingsniuoti, bet eiti turint aiškų tikslą - galima tik tada, kai nuolat apgalvoji ir įvertini jau nueitą kelią.Mokslo pažangos variklio svarbiausias kuras yra senų hipotezių verifikacija taikant kiek įmanoma naujesnę tyrimų metodiką. Tik nuolat abejojant ir tikrinant tai, kas jau padaryta, galima prasmingai judėti į priekį ir baltistikos srityje - ir ne tik diachroniniuose, bet ir sinchroniniuose tyrimuose. Taigi svarbiausią šio straipsnio tikslą norėčiau sutelkti į vieną trumpą formulę - DNR. Pirmasis žingsnis, kurį užšifravau šioje DNR formulėje, yra D - DEKONSTRUKCIJA: racionali, pamatuota, paremta ne įsivaizdavimais ar nuojautomis, bet aiškiais teoriniais ir metodologiniais principais ir ypač lingvistinės minties raida bei perspektyvomis. Antrasis žingsnis, besislepiantis formulėje, yra NR - NAUJOJI REKONSTRUKCIJA: paremta modernia metodika, naudojanti naujausius teorinius lingvistikos rezultatus. Turint galvoje tik sinchroninius tyrimus, formulę galima kiek modifikuoti ir užrašyti kaip DNK - DEKONSTRUKCIJA ir NAUJOJI KONSTRUKCIJA. Toliau - jau minėtus keturis punktus reprezentuojančių svarbiausių postulatų DEKONSTRUKCIJA ir NAUJOSIOS (RE)KONSTRUKCIJOS apmatai. Visa tai, kas bus pasakyta, remiasi lietuvių istorinės lingvistikos tradicija, tačiau kai kurie dalykai tiks ir latvių kalbai. [Iš straipsnio, p. 121-122]Reikšminiai žodžiai: Istorinė gramatika; Mažosios baltų kalbos; Senoji raštija; Dialektologija; Historical grammar; Little Baltic languages; Old writings; Dialectology.

ENThe first element encoded in the DNA (Lith. DNR) formula is D - DECONSTRUCTION, defined as a rational and balanced constituent, based on clear theoretical and methodological principles, as well as on the consistent development of linguistic thought and perspectives but not on speculation and intuition. The second element of the formula is NA (Lith. NR) - NEW RECONSTRUCTION, a constituent based on modem methodology and recent theoretical frameworks.Therefore, one of the perspectives of the DNA of Baltic studies is the advancement of a typofilial approach. From a typological perspective, it is essential to look at the area of two languages without drawing any boundaries or dividing them into subdialects or smaller groups and to search for similarities rather than differences. A search for common features may naturally lead to differences which have not been attested before. This analysis can be carried out by applying the method of dialectometry, effectively adopted by linguists abroad but not yet employed in Lithuania, or, apparently, in Latvia. It is necessary that dialectometric analysis should be based on a large corpus of empirical data obtained from the results of the typological analysis of the Baltic languages. [From the publication]