LTDisertacijoje siekiama išanalizuoti organiškos valstybės idėjas tarpukario Lietuvoje ir pasekti jų raidą pokario išeivijoje. Darbe atskleidžiami organiškos valstybės tradicijos bruožai ir pateikiama šiuolaikinė jos interpretacija. Teigiama, kad organiškos valstybės sąvoka žymi individo ir visuomenės sąveikos tradiciją, skirtingą negu individualizmas ir kolektyvizmas. Jos esmė - tarpinių visuomeninių vienetų išskyrimas individo-visuomenės sąveikoje. Individualizmo ir kolektyvizmo praktinis konfliktas tarpukaryje atgaivino organiškos individo-visuomenės sąveikos tradiciją. Tarpukaryje ji pasireiškė profesinio-funkcinio visuomenės susiorganizavimo ir atstovavimo (korporatyvinės santvarkos) akcentavimu prieš partinį-parlamentinį visuomenės susiorganizavimą ir atstovavimą. Šis poreiškis turėjo etatistinę ir bendruomeninę formas. Bendruomeninio organiškos valstybės modelio tarpukario Lietuvoje ištakos siejamos su P.Būčio, K.Pakšto ir S.Šalkauskio kultūrinės autonomijos idėja, kurią teoriškai pagrindė ir plėtojo 1936 m. generacijos atstovai deklaracijoje Į organiškosios valstybės kūrybą. Tuo tarpu etatistinė valstybės organiškumo samprata būdinga tautininkų ideologinėms ir politinėms nuostatoms. Valstybės organiškos santvarkos svarstymai nacių okupacijos metais […] yra tiesioginė tarpukario Lietuvos bendruomeninės organiškos valstybės tendencijos tąsa. Pokario išeivijoje valstybės organiškos santvarkos svarstymai sukoncentruoti į nepasaulėžiūrinės politikos ir pilnutinės demokratijos idėjas. Jos išdėstytos ir diskutuotos trijuose išeivijos leidiniuose: Mažasis židinys, Aidai ir Į laisvę. [Iš leidinio]
ENThe thesis is aimed at analysing the ideas of the organic state in Lithuania during the inter-war period and tracking their development among the post-war emigrants. The wok discloses the characteristics of the organic state tradition and provides its modern interpretation. It is said that the concept of the organic state marks the tradition of interaction between an individual and the society other than individualism and collectivism. Its essence is the identification of every in-between social element in the interaction between an individual and the state. The practical conflict between individualism and collectivism during the inter-war era revived the tradition of the organic individual-to-state interaction. During the inter-war period, it manifested by way of accentuating of professional-functional organisation and representation of the society as compared with parliamentary organisation and representation of the society. This expression had an etatist and a communal form. The springs of the communal model of the organic state in the inter-war Lithuania relates with the cultural autonomy idea by P.Būčys, K.Pakštas and S.Šalkauskis that was theoretically validated and developed by the members of the 1936 generation in their declaration Up to Create an Organic State. Whereas the etatist concept of the organic state is typical of the nationalist ideological and political attitude. After the war, emigrants focused deliberation of the organic state regime on the ideas of world-view politics and complete democracy. They are laid down and discussed in three publications by the emigrants: Mažasis Židinys (“The Little Fireplace”), Aidai (“Echoes”) and Į Laisvę (“To Freedom”).