Vilnius 1919–1939 metais: naujo architektūrinio tapatumo kūrimas

LTTarpukario Vilniaus architektūroje įvairiais laikotarpiais reiškėsi kelios tendencijos: retrospektyvus modernizuotas akademizmas (neotradicionalizmas), patriotinių, naujo valstybingumo aspiracijų skatinami nacionalinio stiliaus ieškojimai, lokalinės tradicijos puoselėjimas, „sveiko būsto“ koncepcija, racionalizmas, funkcionalizmas. Lenkijos architektūros politiką Vilniaus terpėje lanksčiai adaptavo ir skleidė įvairios institucijos (Stepono Batoro universiteto Dailės skyrius, Valstybinė Vilniaus technikos mokykla, magistrato Technikos skyrius, Vyriausiojo konservatoriaus įstaiga, Miesto urbanistikos biuras) bei joms atstovaujantys architektai, projektavimo veiklose didelį dėmesį skyrę kultūrinėms ir architektūrinėms miesto tradicijoms. Svarbiems visuomeniniams pastatams kurti skelbti architektūriniai konkursai, kuriuos laimėję žymūs Lenkijos modernistai Vilniuje diegė pažangius Varšuvos modernizmo architektūros mokyklos principus. Tarpukariu Vilniuje statyti retrospektyvių formų pastatai organiškai įsilieja į miesto istorinių stilių panoramą, o modernizmo pavyzdžiai pabrėžia to laikotarpio Vilniaus architektūros savitumą. Pastatų tūriai ir erdvės, specifiniai architektūriniai elementai ir apdailos medžiagos šiandienos Lietuvos miestų kontekste lemia išskirtinį, tik tarpukario Vilniuje pasireiškusį, modernizmo architektūros pobūdį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus architektūra; Modernizmas; Varšuvos modernizmo mokykla; Vilniaus Stepono Batoro universitetas; Valstybinė Vilniaus technikos mokykla; Vilnius architecture; Modernism; Stephen Báthory University Vilnius; State Technical School Vilnius.

ENThis article researches by what means the economic, public, cultural and defence policy of the Second Republic of Poland influenced the architectural development in Vilnius, which had recently become part of the newly restored state. As the former capital of the Grand Duchy of Lithuania, Vilnius was considered a royal city, thus the new development plans aimed at preserving its genius loci. The Vilnius landscape conception based on the close integration of natural, human and historical traces was developed and ratified in the 1930s. Such an approach was innovatory both in Poland and in the whole of Europe. New constructions in the old town were restricted: old buildings were conserved and restored, while their interiors were adapted and renovated. The main building sites were relatively distant from the protected territory. Teachers of the Art Faculty of Stephen Báthory University and members of the Society of Friends of Science, Vilnius, including Marian Morelowski, Juliusz Klos, Jerzy Remer, Stanisław Lorentz, Wladysław Tatarkiewicz, Piotr Bohdziewicz and Stefan Narębski, initiated the academic research of Lithuanian architectural heritage by highlighting its characteristics, inventorying monuments, and promoting research results both in scholarly and popular press. Another important source for new architectural ideas was the Marshal Piłsudski State Technical School founded in Vilnius in 1922. It soon became a centre of attraction for prominent architects and engineers (many of them, including Ludwik Sokolowski, Jan Borowski and Otton Krasnopolski, have been working at the university as well) and a springboard for many renowned professionals. Newly urbanised suburban settlements (Pavilnys (Kolonia Wileńska), Kirtimai (Porubanek), Juodšiliai (Czarny Bór), Lentvaris, and Naujoji Vilnia) acquired new social, cultural and economic significance. [From the publication]

• Architektūros skyriaus likimas tarpukario Vilniuje. Otonas Krasnopolskis apie felčerius architektūroje / Ilona Mažeikienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2003, t. 29, p. 121-128.
• Dark times: art and artists of Vilnius in 1939-1941 / Giedrė Jankevičiūtė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2020, t. 98, p. 326-361.
• Kresy nowoczesne: architektura na ziemiach wschodnich II Rzeczypospolitej 1921-1939 / Michał Pszczółkowski. Łódź : Księży Młyn Dom Wydawniczy, 2016. 260 p.
• Menotyros mokslas tarpukario Vilniuje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Meno istorija ir kritika. 2011, 7, p. 64-76.
• Modernėjanti tarpukario Vilniaus baldininkystė: baldų dizainas ir kūrėjai / Aistė Dičkalnytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2020, t. 98, p. 279-305.
• Neįgyvendintas Vilnius / Marija Drėmaitė, Rasa Antanavičiūtė. Vilnius : Lapas, 2022. 268 p.
• Nuo šiuolaikinio miesto iki sostinės: urbanistinio Vilniaus įvaizdžio kaita 1936-1939 m. ir 1939-1940 m / Jūratė Markevičiėnė. Sostinė kaip tapatumo simbolis : Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje / sudarytojos Alma Lapinskienė, Viktorija Šeina. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014. P. 93-112.
• Politinės galios simboliai Vilniaus viešojoje erdvėje 1895-1953 metais : disertacija / Rasa Antanavičiūtė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015. 324 p.
• Prieškario Vilniaus urbanistinis modelis ir jo recepcija karo ir pokario metais (1932-1956 m.) : disertacija / Karolis Kučiauskas. Vilnius, 2016. 1 pdf (228 p.).
• Senamiesčio įvaizdžiai Vilniaus kultūros paveldo saugoje XX a : nuo kraštovaizdžio iki praeities skeveldrų / Jūratė Markevičienė. Kultūrologija. 2003, t. 10, p. 233-293.
• Tarpukario Vilniaus visuomeniniai pastatai: institucijų, funkcijų ir architektūros įvairovė / Rasa Butvilaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2020, t. 98, p. 180-211.
• The Territorial expansion of Vilnius : plans and their realisation (1916-1940) / Vitalija Stravinskienė. Lithuanian historical studies. 2016, vol. 20, p. 127-150.
• Vilniaus architektūra menotyrininko žvilgsniu - nuo Mariano Sokołowskio iki Vlado Drėmos / Nijolė Lukšionytė. Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010. P. 257-270.
• Vilniaus miesto gyventojai 1920-1939 metais / Vitalija Stravinskienė. Sostinė kaip tapatumo simbolis : Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje / sudarytojos Alma Lapinskienė, Viktorija Šeina. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014. P. 41-52.
• Vilniaus plėtra ir gyvenamosios infrastruktūros raida 1875-1939 metais / Aelita Ambrulevičiūtė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė. Lietuvos istorijos metraštis 2023, 2023/1, p. 103-127.
• Vilnius, 1900-2005: naujosios architektūros gidas / sudarytoja Jūratė Tutlytė ; Marija Drėmaitė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Vaidas Petrulis, Jurgita Rimkevičienė, Jūratė Tutlytė, Tomas Grunskis, Diana Kontrimaitė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė, Aida Štelbienė. Vilnius : Architektūros fondas, 2005. 240 p.