LTMenką 1919−1939 m. Vilniaus dailės ištirtumo lygį lėmė sudėtinga miesto geopolitinė situacija. Tarpukariu Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo aneksuoti Lenkijos, todėl šiuo laikotarpiu susiklostęs savitas miesto meninis gyvenimas ir jo rezultatai ilgą laiką nelabai domino lietuvių tyrinėtojus. Tai lėmė fragmentuotą XX a. Lietuvos dailės istorijos suvokimą, kuriame Vilniaus tarpukario meninis gyvenimas neretai marginalizuotas. Straipsnyje siekiama apžvelgti to meto Vilniaus dailės formavimosi procesus išryškinant svarbiausių institucijų veiklos kryptis ir pobūdį, aptarti ir įvertinti jų reikšmę miesto kultūros modernėjimo procese. Pastebima, kad tarpukario Vilniaus dailėje dominavo istorinės architektūros vaizdavimas, menkai paliestos kitos erdvės bei temos, pavyzdžiui, stokojama priemiesčių ir modernios gyvensenos, kasdienybės vaizdų. Keliama prielaida, kad tokiam retrospekyviam žvilgsniui įsigalėti įtakos turėjo Vilniaus politinė bei kultūrinė situacija. Tik XX a. 4 deš. Vilnių pradėjus transformuoti į modernų miestą, aktyviau ėmė reikštis ir moderni vizualinė kultūra. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Dailė; Modernėjimas; Stepono Batoro universitetas (Stephen Báthory University in Vilnius); Vidurio Lietuva; Vilnius; Art; Modernisation; Vilnius Stephen Báthory University; Middle Lithuania (Republic of Central Lithuania).
ENVisual art in Vilnius of 1919–1939, as a whole, has not been studied until now. To a lesser extent, its level of study was determined by the difficult geopolitical situation in Vilnius. In the interwar years, Vilnius and its region were annexed by Poland. Subsequently, the peculiar artistic life of the city during this period and its results for a long time have been of little interest to Lithuanian researchers. This has led to a fragmented perception of Lithuania’s art history, in which the interwar artistic life of Vilnius has still been marginalized. The aim of the article is to analyze the art formation processes of the interwar Vilnius, highlighting the direction and nature of the activities of its most important institutions (Faculty of Arts at Stephen Báthory University, Vilnius School of Crafts, Vilnius Association of Plastic Artists), and to discuss and evaluate their significance in the process of modernizing the city’s culture. The paper raises a question of Poland’s cultural policy in the interwar period: in which ways and by which means did it work in the field of art in Vilnius? It highlights that the art of the interwar period in Vilnius was dominated by the portrayal of historical architecture, while other spaces and themes were hardly touched – for example, there is a lack of images of suburban and modern lifestyle and daily life. The paper makes an assumption that it was the political and cultural situation in Vilnius that influenced the establishment of such a retrospective view. Only in the 1930s, with the transformation of Vilnius into a modern city of the Second Rzeczpospolita, its modern visual culture began to manifest itself more actively. [From the publication]