Transformation of the EU deposit insurance system: evaluation of risk-based insurance premiums on the basis of the example of Lithuanian banks

LTKeičiantis finansinei ir ekonominei aplinkai visame pasaulyje, žvilgsnis krypsta j indėlių draudimo sistemų funkcionalumą. Tyrimai atskleidžia, kad esant finansinei įtampai sistemos nepakankamai finansuojamos, o nesukauptas indėlių draudimo fondo dydis, įvykus draudiminiam įvykiui, mokesčių mokėtojams brangiai kainuoja. Be to, atsiranda papildomų finansinių įsipareigojimų valstybei, kyla skolinimosi kaina ir mažėja indėlininkų pasitikėjimas finansų institucijomis. Todėl, siekiant padidinti indėlių draudimo sistemų efektyvumą, privalo būti keičiami finansinių institucijų įmokų į fondą principai bei kuriami nauji įmokų apskaičiavimo metodai. Be to, Europos Sąjungoje taikoma įvairi indėlių garantijų sistema įrodė, kad nėra atspari krizėms, todėl būtinos naujos taisyklės, kurios suteiktų indėlininkams ne tik to paties lygio apsaugą visose valstybėse narėse, bet ir nustatytų draudimo įmokos dydį atsižvelgiant į draudimo objekto riziką. Todėl vienas iš prioritetų modernizuojant indėlių draudimo sistemą turėtų būti bankų rizika gristos indėlių draudimo sistemos kūrimas. Šiame straipsnyje atliekamas Lietuvos bankų įnašų sumos vertinimas rizika grįstos indėlių draudimo sistemos metodo pagrindu, taikant kelių rodiklių modelį, kuris traktuojamas kaip vienas iš prioritetinių modelių siekiant modernizuoti indėlių draudimo sistemą.Bankų rizika pagrįstų įmokų tyrimas atliekamas Lietuvos bankų pavyzdžiu pagal EK (2010) kelių rodiklių modelį ir Gomez Femandez-Aguado ir kt. (2013) atliktą tyrimą, atsižvelgus į Europos parlamento teisėkūros rezoliuciją (2013) bei modeliuojant skirtingas rizikos ribas. Bankų, mokančių įmokas į indėlių draudimo sistemą Lietuvoje, rizikai pagrįsti apskaičiuotais ir įvertintais rodikliais, buvo nustatytas bendras sudėtinis balas, kuris išryškino rizikos prisiėmimo skirtumus tarp trijų didžiausių rinkos dalį turinčių ir mažesnių bankų, pagal ekonominę situaciją. Gauti poveikio dabartiniams įnašams rezultatai nepatvirtino, kad rizika grįstos indėlių draudimo sistemos įdiegimas būtų naudingesnis mažesnę rinkos dalį užimamiems bankams, tačiau daugelyje bankų draudimo išlaidos būtų mažesnės nei dabartiniai įnašai. Apibendrinant galima teigti, kad rizikos koeficiento intervalo ribų nustatymas turi ne tik didelės įtakos vertinant bendrą individualaus banko rizikos situaciją, bet ir ženklų poveikį atskiri; bankų mokamų įnašų lygiui. Todėl rekomenduojama, kad įnašai į indėlių draudimo sistemą būtų nustatomi kiekvienam nariui proporcingai pagal jo patiriamos rizikos laipsnį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bankų stabilumas; Indėlių draudimas; Kelių rodiklių modelis; Rizika grįsta indėlių draudimo sistema; Įmokos; Banking stability; Deposit insurance; Lithuania; Multiple-indicator model; Premiums; Risk-based deposit insurance system.

ENAs financial and economic environment is changing around the world, it forces us to took at the functionality of the deposit insurance system. The research shows that during financial crisis systems are underfunded, and when the insured event happens it becomes costly to taxpayers due to non-cumulative amount in the deposit insurance fund. Therefore, this article provides an assessment model of the contributions of Lithuanian banks to the risk-based deposit insurance systems while using a multiple-indicator model, which is regarded as one of the priority models in order to modernise the deposit insurance system. The research of risk-based premiums is performed based on the example of Lithuanian banks with regard to the European Commission (2010) multiple-indicator model and a study carried out by Gómez Ferndndez-Aguado et al. (2013), taking into account the guidelines of Draft European Parliament legislative resolution (2013) while modelling different risk coefficient range limits (Model 1 and Model 2). In order to base the risk of the banks that are paying contributions to the deposit insurance system in Lithuania, the total composite score of underwriting based on calculated and evaluated parameters highlighted the differences between the three major banks that share the market with smaller banks, depending on the economic situation. However, the study shows that contributions to the deposit insurance system by most major banks would increase while applying the model of the European Commission (2010) and Gómez Ferndndez-Aguado et aL (2013) (Model 1). This is confirmed by the results of the study of Gómez Ferndndez-Aguado et al. (2013) in Spain. The study showed that the volatility of bank contributions is high and the impact on the current contributions would significantly vary depending on the setting of the risk coefficient range limit (Mode! 1 and Model 2).It can be concluded that the setting of the risk coefficient range limit has not only a huge impact on estimating overall risk situation of an individual bank, but also on the contribution level from separate banks. Therefore, it is recommended that contributions to the deposit insurance system would be determined for each member in the proportion to the degree of the risk level incurred. [From the publication]