Akmenės apylinkių šiuolaikinės kryždirbystės paminklai

LTApie senąją Žemaitijos kryždirbystę parašyta nemažai, tačiau sistemingas šiuolaikinių paminklų fiksavimas ir tyrinėjimas nėra toks nuoseklus, koks turėtų būti, nes didele dalimi tai priklauso nuo atskirų entuziastų atsidavimo. Tad reikalingą ir svarbų darbą atliko Šiaulių apskrities Povilo Višinskio, Šiaulių, Plungės ir Akmenės rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų darbuotojai, organizuodami dvi kraštotyros ekspedicijas Kur liūdi kryžiai pakelėm, kurių metu buvo fiksuojami ir aprašomi sakralinių bei privačių erdvių, pakelių, miestelių ir kaimų paminklai. Šį projektą finansavo Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Šiaulių rajone vykusios pirmosios ekspedicijos pagrindu buvo parengtas gana išsamiai paminklus aprašantis Alės Počiulpaitės tekstas1, antrosios ekspedicijos medžiaga, surinkta Akmenės rajone, pasitarnavo šio straipsnio gimimui. Bibliotekos darbuotojai ne tik kruopščiai aprašė ir išmatavo visų tipų paminklus, bet nurodė ir jų pastatymo datas, autorius, statymo motyvus bei pateikėjus, o tekstinę ir iliustracinę medžiagą sudėjo į didelės apimties kraštotyros darbą2, kuriuo šiame straipsnyje ir naudojamasi. Akmenės apylinkių kryždirbystės paminklai bus aptariami pagal medžiagas (medis, metalas, akmuo) ir struktūrą (kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, šiuolaikinės interpretacijos), nurodant senajai Žemaitijos tradicijai ir šiandienos kryždirbystei būdingus bruožus, aptariama ir paminklų vietos bei paskirtis. Gaila, kad ekspedicijų metu nebuvo fiksuojami antkapiniai paminklai – jie sudarytų pilnesnį šio krašto šiandieninės kryždirbystės vaizdą, todėl, neturint kapinių erdvėse esančių paminklų pavyzdžių, išvados tėra pirminės. [Iš teksto, p. 27]Reikšminiai žodžiai: Akmenės apylinkės; Akmenės rajonas; Kryždirbystė; Kryžiai; Kultūros paveldas; Lietuvių liaudies menas; Akmenė District; Cross-crafting; Crosses; Cultural heritage; District of Akmenė; Lithuanian folk art.

ENMuch is written about old Samogitian cross-crafting, but the systematic recording and exploration of modern monuments is not as consistent as it should be, because it largely depends on the devotion of individual enthusiasts. Thus, the necessary and important work was carried out by the employees of the public libraries of Povilas Višinskis in Šiauliai, Plungė and Akmenė District Municipalities, who organized two ethnographic expeditions, during which the monuments of sacral and private spaces, roadsides, towns and villages were recorded and described. This project was funded by the Lithuanian Ministry of Culture and the Lithuanian Culture Council. On the basis of the first expedition in Šiauliai district, the text of Alė Počiulpaitė describing the monuments in detail was prepared, and the material of the second expedition, collected in Akmenė district, served the purpose of this article. Not only did the workers of the library thoroughly described and measured all types of monuments, but also specified their dates, builders, motives and contributors, and compiled textual and illustrative material into a large-scale ethnographic work which was used to write this article. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Menotyra / Arts