Grožinio ir mokslinio teksto vertimo iš lietuvių kalbos į ispanų kalbą sintaksiniai aspektai

LTVertėjai, lingvistai ir vertimo tyrėjai dažnai susiduria su subtiliais ir neretai sudėtingais sintaksiniais vertimo klausimais. Tinkamai perteikti sakinio struktūrą ir ritmą iš vienos kalbos į kitą yra sunki užduotis, reikalaujanti gerai išmanyti abiejų kalbų sintaksinius ypatumus. Turtinga lietuvių kalbos žodžių kaitybos sistema sudaro palankias sąlygas lanksčiai sakinio žodžių tvarkai. Kalbininkai sutaria, kad ispanų kalbos sakinio žodžių tvarka yra daug laisvesnė negu prancūzų arba anglų kalbos, net laikytina lanksčiausia iš visų romanų kalbų, tačiau ispanų kalbos žodžių tvarka nėra tokia lanksti kaip lietuvių kalbos. Lietuvių ir ispanų kalbų gretinimas leidžia geriau suvokti jų sintaksinius skirtumus. Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš sintaksinės inversijos atvejų – lietuvių kalbos tiesioginio papildinio atkėlimas į sakinio pradžią ir šio atvejo pavyzdžių vertimas į ispanų kalbą. Tiesioginio papildinio vieta ispanų kalboje yra fiksuota, t. y. papildinys paprastai eina po veiksmažodžio, jeigu papildinio funkcijos neatlieka įvardis. Norint atkelti tiesioginį papildinį į sakinio pradžią, reikia vartoti ispanų kalbai būdingas sintaksines struktūras. Siekiant, kad ši analizė būtų naudinga ispanų kalbos dėstytojams, ir vertimo praktikams, straipsnyje bus lyginami dviejų skirtingų funkcinių stilių (grožinio ir mokslinio stiliaus) lietuvių kalbos tekstai su jų vertimu į ispanų kalbą ir bus siekiama nustatyti, kokias kalbinės raiškos priemones vertėjai renkasi kiekvienu atveju. Gretinamoji originalo ir vertimo tekstų analizė atskleidžia kūrybinius vertimo sprendimus, ispanų kalbos sintaksinių priemonių įvairovę ir leidžia nustatyti tiriamųjų reiškinių vertimo tendencijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sintaksiniai aspektai; Tiesioginio papildinio inversija; Vertimas į ispanų kalbą; Žodžių tvarka; Displacement of direct object; Syntactical aspects; Translation to Spanish; Word order.

ENTranslators, linguists and translation researchers often have to deal with subtle and sometimes complex syntactical aspects involved in translation. Properly conveying the structure and rhythm of a sentence or text in another language is a difficult task that requires a good understanding of syntactical aspects of both the source and the target language. The morphology of Lithuanian verbs and nouns, and specially its system of declensions and cases, without any doubt facilitates a relatively flexible word order. Many linguists also agree that word order in the Spanish sentence is also freer than in French, English or other modern languages. It has often been said that Spanish has the most flexible word order of all Romance languages. However, Spanish word order is by no means as free as in Lithuanian. A comparative study of Lithuanian texts and their translation into Spanish allows a better understanding of the syntactical differences between both languages. This article examines a case of syntactical inversion in Lithuanian: the displacement of the direct object and its location at the beginning of the sentence, and the translation of such sentences into Spanish. In Spanish the direct object usually follows the verb, except in the cases when that function is carried out by pronouns. In order to displace a direct object to the beginning of the sentence, Spanish syntactical structures should be used. In this article two stylistically different Lithuanian texts will be compared with their Spanish translation so as to identify the linguistic means used in each case. A comparative analysis of different types of texts is useful to reveal the Spanish syntactical structures chosen by the translators as well as certain tendencies in each specific context. [From the publication]