Studentų ir dėstytojų požiūrio į aukštųjų mokyklų dėstytojų edukacinę kompetenciją raiška
LTStraipsnio tikslas - išnagrinėti kai kuriuos universitetų dėstytojų edukacinės kompetencijos aspektus. Atliekant tyrimo duomenų analize, pasinaudota statistinių hipotezių vertinimo procedūrų galimybėmis. Šiuo statistikos apdorojimo būdu pagrindžiama hipotezė, jog tyrimo metu išryškėję LTU ir VPU edukacinio darbo ypatumai yra vienodai būdingi abiejų tirtų universitetų dėstytojams. Straipsnyje daroma išvada, kad dėstytojų ir studentų nuomonės dėl dėstytojų edukacinės kompetencijos akivaizdžiai skiriasi. Studentų nuomone, dėstytojai savo profesionalumą pervertina. Atliktas tyrimas parodė, kad universitetų dėstytojams trūksta praktinių metodinių žinių. Tyrimo metu taip pat išryškėjo svarbi švietimo reformos spraga: aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos nebuvimas. Tai patvirtino ir tirtų universitetų dokumentų analizė: pagrindinė dėstytojų žinių gilinimo priemonė - savišvieta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštųjų mokyklų dėstytojai; Edukacinė kompetencija; Kvalifikacijos kėlimas.
ENThe article aims at analysing certain aspects of education competence of university lecturers. The analysis of the research findings was based on the procedures of statistical hypothesis assessment. This method of processing statistical information proved the hypothesis that the qualities of educational performance identified during the research at Vilnius Pedagogical University and Vilnius Law University are equally typical to the lecturers of both universities researched. The article concludes that lecturers’ and students opinions on the lecturers’ educational competence are evidently different. According to students, lecturers overestimate their professional level. The conducted research showed that university lecturers have insufficient methodical practical knowledge. At the time of carrying out the research an important gap of the educational system came to light - the absence of the system of qualification development of lecturers of higher educational establishment. This was also proved by the analysis of university documents showing that the main means of improving lecturers knowledge is self-education.
- Criteria that ensure the quality of higher education in tourism and sport management study programme / Rimantas Mikalauskas, Edmundas Jasinskas, Biruta Svagzdiene. Inžinerinė ekonomika. 2012, 23 (3), p. 282-290.
- Kokios kūno kultūros dėstytojo savybės nepatinka studentams? / Vida Ivaškienė, Jurgita Čepelionienė. Sporto mokslas. 2014, Nr. 2 (76), p. 45-48.
- Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
- Naujosios viešosios vadybos taikymo teoriniai ir praktiniai aspektai / Arvydas Guogis, Dangis Gudelis. Viešoji politika ir administravimas. 2003, Nr. 4, p. 26-34.
- Pedagogų tęstinio ugdymo(-si) ypatumai universitetinėse studijose / Aušrinė Zulumskytė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2003, Nr. 6, p. 156-163.
- Problems of university education in Lithuania : student point of view / Vincentas Lamanauskas, Dalia Augienė, Rita Makarskaitė-Petkevičienė. International education studies. 2012, Vol. 5, no. 4, p. 196-211.
- Profesijos pedagogo veiklos bazinė paradigma / Rima Adamonienė. Pedagogika. 2001, 50, p. 3-11.
- Studijų kokybė: aukštųjų mokyklų absolventų vertinimai / Bronė Čėsnaitė. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 3, p. 27-34.
- Universitetinių studijų kaip paslaugos kokybės vertinimas : dimensijos ir kriterijai / Rasa Pukelytė. Aukštojo mokslo kokybė. 2010, Nr. 7, p. 155-175.
- Universiteto administracijos ir studentų reikalavimai dėstytojo kompetencijai / Danguolė Razmaitė, Džeraldas Dagys. Pedagogika. 2014, 114, p. 42-53.
- Vilniaus universiteto studentų požiūris į studijas / Vida Kanopienė, Danutė Tureikytė. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 1, p. 68-76.
