LTLeksinės kompetencijos įgijimas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Tam, kad tinkamai vartotų leksinį vienetą, mokiniams nepakanka mokėti jo formą ir/ar prasmę. Šis įgūdis apima leksikos ir gramatikos sąveikos ypatybių supratimą. Lietuvių besimokančių prancūzų kalbos rašytinės kalbos analizė atlikta naudojant anotuotą tekstyną. Šios studijos objektas yra apozicija (priedėlis). Ji daiktavardžiui suteikia papildomos informacijos apie jo kokybę ar pobūdį. Apozicija buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirma, ji yra būdingiausia prancūzų kalbos daiktavardžio išplėtimo forma. Antra, apozicijos vartojimas leidžia palyginti mokinio ir gimtakalbio kalbos skirtumus ir panašumus. Analizuojamo lygio besimokančių kalbai apozicijos vartojimas nėra tipiškas. Šiuo darbu siekiama įvertinti mokinių kalbai būdingus apozicijų tipus, jų ypatumus. Darbu nepretenduojama pateikti visapusišką analizę, bet stengiamasi aptarti kokiam apozicijos atitikmeniui lietuviai mokiniai teikia pirmenybę rašto darbuose. Apozicija, kaip DJ (daiktavardžio junginio) sudedamoji dalis, bus analizuojama sintaksiškai, atsižvelgiant į teisingai ir klaidingai vartojamas konstrukcijas tarpukalbėje. Mokinių rašto darbų analizė padės aprašyti bendrąjį apozicijų naudojimą mokinių tekstyne, siekiant kuo aiškiau apibūdinti tipišką mokinių kalbai būdingą konstrukciją, kas suteiks galimybę paaiškinti tam tikrus mokinių kalbos ypatumus ir jos raidos aspektus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apozicija; Daiktavardinis junginys; Leksinė kompetencija; Prancūzų kalba; Tarpukalbė; Apposition; French language; Interlanguage; Lexical competence; Noun phrase.
ENThe acquisition of lexical competence is a complex process, because for learners, it is not enough to distinguish the form and meaning of a lexical element in order to know how to integrate it correctly into the language context. The skill also involves the understanding of the properties of lexical and grammatical combinatorics. The present analysis of the written production of Lithuanian learners of French as a Second Language (FSL) is based on an annotated corpus and focuses on apposition. The term refers to a noun to which it provides additional information on its quality or nature. Choosing apposition for the study is prompted its particular use for elucidation in French then makes it possible to compare its use by FSL learners of and native speakers. The use of apposition in L1 of the analysed level is not very frequent, which poses another question, namely, how Lithuanian learners convey information without apposition. We task ourselves with noting, the different uses of apposition in FSL learners’ writing and analysing their particularities and correspondences in native speakers’ use. Apposition, as NP (noun phrase) constituent, will be analysed syntactically, taking into account correct, erroneous or uncertain constructs. The learners’ writings serve to orient the didactic reflections towards the general use of apposition in the learners’ corpora and a better represent typical interlanguage constructions. [From the publication]