Didaktiskais un normatīvais lietuviešu stāsts: teksta struktūras līdzības

LTStraipsnio autorės teigia, kad nors didaktinė XIX a. 3–8 deš. ir normatyvinė XX a. 5–6 deš. lietuvių proza labai skiriasi, nes pasikeitė literatūrinės komunikacijos situacija, socialinis ir politinis kontekstas, bendrų teksto sandaros ypatumų šiuose kūriniuose esama. Straipsnio autorių nuomone, deklaratyvų pobūdį, sąlygiškai paprastą, elementarią teksto struktūrą ir stereotipinę poetiką lemia autoriaus didaktinis, auklėjamasis ar partinės ištikimybės įsipareigojimas: XIX a. lietuvių didaktinės prozos kūrėjai ėmėsi Krikščioniškojo Mokytojo, o XX a. 5–6 deš. normatyvinės prozos autoriai – ideologinio šauklio vaidmens. Straipsnyje lyginamos didaktinės trumpos Motiejaus Valančiaus istorijos ("Vaikų knygelė", 1868; "Paaugusių žmonių knygelė", 1868) ir normatyviniai trumpi pasakojimai iš antologijos "Vėliavos" (1948). Aptariami šie teksto struktūros ir poetikos panašumai: 1) trumpų istorijų modelis; 2) pavyzdžio retorika, teigiamo ir neigiamo charakterio opozicija; 3) kontrastingas aplinkybių vaizdavimas; 4) tezinis pasakojimas (atviras moralizavimas, deklaratyvių pareiškimų intarpai ir t. t.); 5) kolektyvinis charakteris; 6) pastovūs simboliniai įvaizdžiai; 7) tam tikrų temų ir problemų aktualizacija (kolūkių steigimo idėja ir t. t.). Straipsnio autorių teigimu, tekstai, kurie yra sukurti didaktinei ir ideologinei komunikacijai, kalba su adresatais afišų ir normatyviniu būdu. Estetinis šių darbų lygmuo esantis gana problemiškas.Reikšminiai žodžiai: Stereotipinė poetika; Didaktinė proza; Normatyvinė proza; Lietuvių apsakymas; Plakatiniai tekstai; Stereotyped poetics; Didactic prose; Normative prose; Lithuanian short story; Placard-like text; Didaktinė proza; Motiejus Valančius; Pasakojimo modeliai; 5-ojo dešimtmečio lietuvių proza; Antologija "Vėliavos"; Apsakymai; Didactic Lithuanian Short story; Normative Lithuanian Short story.

ENThough there is a big distance between didactic prose of the 3rd-4th decades of the 19th century and normative Lithuanian prose of the 5th-6th decades of the 20th century as well as the changed situation of literary communication, social and political context, some similar features can be found in these texts. A declarative character, relatively simple, elementary organisation of a text and stereotyped poetics are determined by the author's didactic, educative or ideological party-spirit engagement: the creators of Lithuanian didactic prose in the 19th century undertake a role of a Christian Teacher, and the authors of normative prose of the бth decades of the 20th century undertake a role of an ideological mouthpiece. The didactic short stories by Motiejus Valančius (Vaikų knygelė, 1868; Paaugusių žmonių knygelė, 1868) and the normative short stories from the anthology Vėliavos (1948) are compared in the present article. The following similarities of textual structure and poetics are discussed: 1) the model of short stories; 2) the rhetoric of an example, the opposition of the positive and the negative character; 3) contrastive depiction of settings; 4) thesis-like narration (open moralisation, inserts of declarative exclamations etc.); 5) collective character; 6) permanent emblematic images; 7) the actualisation of particular themes and problems (the idea of temperance, the idea of establishment of kolkhozes etc.). The texts, which are created for didactic and ideological communication, speak to the addressee in a placard-like and normative way. The aesthetical dimension of such works is rather problematic. [From the publication]