LTTeatro menas - plastika, judesys, šokis, drama - G. Mackevičiaus pasirinkta meno sritis ir gyvenimo kelias. Šio kūrybinio kelio pradžia buvo Vilniaus, o vėliau Kauno pantomimos trupėje, kuriai vadovavo M.Tenisonas. Darbas trupėje suformavo pagrindinius plastikos meno pagrindus, pagimdė svajones; čia formavosi aktorinė patirtis, labai pravertusi tolesniame Giedriaus režisieriaus darbe su aktoriais. Apie pantomimos trupėje Giedriaus sukurtus aktorinius darbus beveik niekas nekalbėjo, jų neanalizavo - daugiausia dėmesio buvo skiriama bendram spektaklio vaizdui, jo visumai. Tad aš, būdama G. Mackevičiaus bendražygė, draugė, nuolatinė partnerė scenoje, čia pateikiau savo prisiminimus ir autorinę spektaklių analizę. Kaip ir dera - gero mokytojo mokinys pralenkė savo mokytoją. Giedrius buvo vienas geriausių M. Tenisono mokinių. "Pantomimos menas taurus, gražus ir reikalingas - kaip ir kiekvienas kitas menas..." - žurnale "Kultūros barai" 68 kalbėjo G. Mackevičius po spektaklio "Saugokit peteliškę!". [Iš straipsnio, p. 124]Reikšminiai žodžiai: Choreografija; Giedrius Mackevičius; Lietuvos teatras; Pantomima; Plastinė drama; Režisūra; Choreography; Giedrius Mackevičius; Lithuanian Theatre; Mime; Pantomima; Plastic drama; Theatre direction.
ENGiedrius Mackevičius was an accomplished actor, a talented director, and a capable organiser and teacher. The career of this extremely erudite and versatile artist began in the Youth Theatre in Vilnius, when he was accepted into the newly created pantomime company run by Modris Tenisons. His work in the pantomime company in Vilnius, and later at the Kaunas Drama and Kaunas Musical theatres (1966-1972), had a significant influence on his later creative development. The article presents the activities of Modris Tenisons' company and its leader Giedrius Mackevičius, from the theoretical preparations, getting to know the ideas and creative principles of Etienne Decroux, Jean-Louis Barrault and Marcel Marceau, to their practical application in rehearsals and performances. All the productions by the pantomime company are analysed and discussed: "Ecce Homo", "Dream Dreams", "Do Butterflies!", "20th-Century Capriccio" and "Collage", as well as Jonas Jurašas' production "The Mammoth Hunter", in which actors from the pantomime company participated. The presentation of these productions had exceptional implications for the inspiration for Lithuanian theatre, and for the Lithuanian cultural heritage in general, which until now has never been widely considered. It is especially significant that the article is supplemented and extended by quotations and reviews from the press of that time, and by the unique diaries which all the members of the pantomime company kept. [From the publication]