Liquidity risk management model for local banks

LTStraipsnio tikslas - sukurti vietinio kapitalo Banko likvidumo rizikos valdymo modelį, pagrįstą VaR metodika ir kitomis gerosiomis praktikomis. Dauguma užsienio ir Lietuvos autorių, analizuodami likvidumo riziką, apsiriboja pavieniais šios rizikos valdymo tobulinimo pasiūlymais arba siūlo pagrindinį likvidumo rizikos valdymo metodą - sekiuritizaciją. Šį metodą sudėtinga taikyti mažesniems bankams, todėl Lietuvos praktikoje juo nesinaudojama. Egzistuoja tik pavieniai bandymai valdyti šias rizikas panaudojant naująsias statistines metodikas (VaR). Taip pat neretai pamirštama, jog bankas ilguoju laikotarpiu siekia ne vien sukaupti itin didelį likvidumo buferį, bet ir išlaikyti pakankamo likvidumo, saugumo bei savininkus tenkinančio pelningumo dermę. Todėl trūksta modelių, kurie leistų susisteminti atskirų autorių siūlymus bei pateikti kompleksinį, paremtą gerąja praktika, likvidumo rizikos vertinimo ir valdymo modelį. Šis modelis būtų skirtas vietinio kapitalo bankams, negalintiems vykdyti sekiuritizacijos ir neturintiems galimybės gauti finansavimą iš „motininio banko“. Straipsnio autoriai siūlo modelį, apimantį keturis likvidumo rizikos aspektus: priežiūros institucijų reikalavimus, likvidumo buferį, GAP subalansavimą ir rizikos indikatorius. Pagal šį modelį įvertinus vieną lietuviško kapitalo banką, nustatyta, jog nors bankas ir vykdo priežiūros institucijų reikalavimus, tačiau kiti siūlomo autorių modelio rodikliai rodo, kad esant didesniam nei įprasta einamųjų įsipareigojimų atsitraukimui ir indėlių atsiėmimui, bankas susidurtų su reikšmingomis problemomis. Atlikę grįžtamąjį LaR modelio testavimą, autoriai teigia, jog pasikliautinumo intervalas yra pakankamas ir šis rodiklis leidžia pakankamai konservatyviai prognozuoti neigiamus pasyvinių balanso straipsnių pokyčius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bankininkystė; Grįžtamasis testavimas; Kiekybiniai modeliai; LaR; Likvidumo rizikos valdymas; Rizikos vertinimo modelių testavimas; Backtesting; Banking; LaR; Liquidity risk management; Model validation; Quantitative models.

ENThe purpose of this research is to create a liquidity risk management model based on VaR methodology and other best practices that are suitable for local banks. Literature analysis led to the formation of liquidity risk management model assumptions. It was found that although liquidity risk management is frequently studied in the academic literature, most of researches are limited only to the proposal of one or several new liquidity indicators. There are only few attempts to manage liquidity risk by using new statistical methodologies (VaR). The balance among sufficient liquidity, safety and profitability should be the long-term goal of the bank. Nonetheless the authors often forget this and focus only on the accumulation of extremely high liquidity buffer. Therefore, there is a lack of models that would systematise the proposals of individual authors and provide complex liquidity risk measurement and management model based on the best practices, which are suitable for the local banks that are unable to carry out the asset securitisation and do not have access to funding from the parent bank. New liquidity risk management model was proposed based on the best practices described by using 10 indicators. It covers the following 4 aspects of sound liquidity management: compliance with the supervisory requirements, liquidity buffers, as well as the assessment of net funding gap and risk indicators. The model was employed to assess the liquidity risk of local Lithuanian bank. Although the bank complies with the prudential requirements set by the supervisory institution, liquidity risk management model showed that the bank has some serious problems. Backtesting confirmed that the confidence interval is sufficient and LaR conservatively predicts negative changes of bank’s liabilities. [From the publication]