Gebėjimo spręsti problemas raiškos ypatumai pradinių klasių mokinių ir mokytojų populiacijoje

LTStraipsnyje analizuojami gebėjimo spręsti problemas, kaip vieno iš svarbiausi socializacijos veiksnių, raiškos ypatumai pradinių klasių mokinių ir mokytojų populiacijoje. Pateikiama mokymo spręsti problemas teorinio aspekto analizė, išskiriami svarbiausi gebėjimo spręsti problemas komponentai, pabrėžiama šio gebėjimo ugdymo reikšmė asmens socializacijos procese. Pristatomi gebėjimo spręsti problemas išsivystymo lygio pradinių klasių mokinių ir mokytojų populiacijoje tyrimo rezultatai ir išvados. Nustatyta, kad daugumos pradinių klasių mokinių gebėjimo spręsti problemas išsivystymo lygis yra II rango. Ši situacija nėra patenkinama vien todėl, kad gebėjimo spręsti problemas išsivystymo lygis buvo vertinamas veikloje, kuri visiškai atitiko to amžiaus tarpsnio ir individualias tiriamųjų galimybes. Dauguma respondentų mokytojų pateiktus gebėjimo spręsti problemas komponentus įvertino kaip dažnus jų veikloje, tačiau ši situacija taip pat nėra patenkinama. Dauguma tiriamųjų mokytojų gebėjimą spręsti problemas apibūdino kaip II išsivystymo lygio, vadinasi, tokie asmenys nėra pakankamai pasirengę savarankiškai, kūrybiškai ir kritiškai tam tikroje situacijoje ir pagal galimybes spręsti problemas. Tai lemia ir nepakankamą jų pasirengimą veiksmingai ugdyti mokinių gebėjimą spręsti problemas.Reikšminiai žodžiai: Gebėjimas spręsti problemas; Socializacija; Gebėjimo spręsti problemas komponentai; Ugdymas.

ENThe research was devoted to revealing the peculiarities of manifestation of problem-solving abilities in the population of primary school children and teachers. The analysis of the level of development of people’s ability to solve problems indicates that both groups of respondents (pupils and teachers) have only the second level of development of their problem-solving competences. This indicates insufficient preparation for an independent, creative and critical problem-solving process, and this means that they lack competences in the evaluation of a performed situation and themselves in this situation, which suggests that they cannot make adequate decisions either. Even if teachers have quite a good opinion about the development level of different components of their ability to solve problems, the situation cannot be evaluated as sufficient because this refers to teachers – people who teach and educate pupils, a new generation that will live and act in a modern changing society where the ability to solve problems and act responsibly will be very important. It is known that teaching a feature, an ability, an attitude or something else becomes impossible if the teacher himself has not developed this specific element or feature. [From the publication]