LTTyrimu buvo gilintasi į Lietuvos kūno kultūros mokytojų rengimo (KKMR) programų modernizavimo vyksmą Europos aktualizuotam kontekste. Tyrimo problemai apibrėžti ir tirti, remtasi “Fizinio ugdymo atsikartojančios savigriovos teorijos nuostatomis, kad: 1) dvi tradicinės – fizinio lavinimo ir ugdymo fiziniu lavinimu ideologijos tampa sistemos modernizavimą griaunančiais veiksniais; 2) kūno kultūros mokytojų rengimo institucija yra vienintelė grandis, galinti įveikti užburtą fizinio ugdymo savigriovos ratą; 3) perspektyva priklauso nuo KKMR proceso dalyvių - programų vadovų, dėstytojų ir mokytojų konceptualaus sutarimo, atidžios stojančiųjų atrankos bei mokymo kritiškai reflektuoti, kaip KKMR programų leitmotyvo, įtvirtinimo (Crum, 1993, 1996). Konceptualiam KKMR programų kryptingumui ir atgaivos prielaidoms tirti, apklausėme VPU gamtos mokslų bei skirtingų LKKA fakultetų dekanus, LKKA dėstytojus, kūno kultūros mokytojus ir LKKA baigiamųjų kursų studentus, atrinktus tiksliniu ir atsitiktiniu būdu. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos kūno kultūros mokytojų rengimui reikalinga kur kas rimtesnė ir gilesnė pertvarka, nei sistemos restruktūrizavimas ar reorganizavimas. Būtinos bendros visų profesinės socializacijos agentų pastangos kurti, diegti ir plėtoti naujas veiklos filosofijas – konceptualizuoti ir rekonceptualizuoti visų lygių ugdymo ir studijų programas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Kūno kultūros mokytojų rengimas; Modernizavimas; Kompetencija; Kritinis refleksyvumas; Physical education teacher education; Modernism; Competence; Critical reflection.
ENThe research was aimed at analysing the process for modernization of Lithuanian physical culture teacher training (PCTT) curricula in the relevant context of Europe. In order to define and analyse the problem of the research, the following provisions of the repeated self-destruction of physical training theory were used: 1) two traditional—physical training and development through physical training ideologies are regarded as factors destructing modernization of the system; 2) the institution for training of physical culture teachers is the only link that is able to overcome the vicious circle of self-destruction of physical development; 3) the perspective depends on conceptual agreement reached between the participants of the PCTT process—curricula managers, lecturers, and teachers, as well as careful selection of students and their training in critical reflection as a leitmotif of PCTT curricula (Crum, 1993, 1996). In order to analyse assumptions for conceptual streamlining of PCTT curricula and recreation, we interviewed targeted and randomly selected department deans of the LAPE and VPU, LAPE lecturers, physical culture teachers, and LAPE last year students. The research results provide that training of Lithuanian physical culture teachers requires for much more serious and in-depth reorganization than restructurization or reorganization of the system. Development, implementation, and enlargement of new activity philosophies requires joint efforts of all professional socialization agents—to conceptualize and re-conceptualize curricula of all levels of education and studies.