Suverenumo idėjos raiška XX amžiaus pradžioje Lietuvos politinių veikėjų diskurse

LTStraipsnyje analizuojami XX amžiaus pradžios Lietuvos politinių veikėjų Antano Smetonos, Petro Klimo, Aleksandro Stulginskio, Stepono Kairio ir Andriaus Domaševičiaus tekstai, rekonstruojama juose glūdinti suverenumo idėja (politinės minties prasme), jos žodinės išraiškos niuansai. Atskleidžiamos suverenumo idėjos atsiradimo ir formavimosi teorinio (įsivaizduojamo) bei praktinio (siūlomo) modelio sąsajos ir konfliktas Lietuvos valstybės kūrimosi pradžioje 1917–1918 metais. Penkių politinių veikėjų suverenumo idėjos raiška straipsnyje nagrinėjama per keturias kategorijas: susitapatinimas su konkrečia bendruomene, vienybė siekiant bendrų tikslų, apsisprendimo principas ir suverenas. Taip pat išryškinamos aplinkybės ir idėjos, kurios darė įtaką formuojant politinio suverenumo mintį Lietuvoje. Teigiama, kad XX amžiaus pradžioje Lietuvoje suvereniteto įsteigimas buvo suvokiamas kaip „fiziologinė būtinybė“, tačiau koks jis turėtų būti, tai įsivaizduota skirtingai. Skyrėsi tiek suverenumo principinės nuostatos, funkcinės ribos, tiek politinio autoriteto-suvereno identifikavimas ir suvokimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Suverenumas; Suverenas; Vienybė; Bendruomenė; Apsisprendimo principas; Konvencijos; Nepriklausomybė; Antanas Smetona; Petras Klimas; Aleksandras Stulginskis; Steponas Kairys; Andrius Domaševičius; Sovereignty; Sovereign; Unity; Community; Principle of self-determination; Conventions; Independence; Antanas Smetona; Petras Klimas; Aleksandras Stulginskis; Steponas Kairys; Andrius Domaševičius.

ENThe paper analyzes texts of Lithuanian political figures from the beginning of the 20th century – Antanas Smetona, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Steponas Kairys, Andrius Domaševičius – and reconstructs the idea of Lithuanian sovereignty (as a political thought) as well as the nuances of its verbal expression. It reveals the relationship between a theoretical (imaginary) and a practical (proposed) model of the sovereignty idea and reviews its emergence and formation in 1917–1918. The verbal expression by five actors of the idea of sovereignty is analyzed by distinguishing four elements (categories) within or related to it: identification with a particular community; unity in order to achieve common purposes; self–determination; and the sovereign. The paper also highlights the circumstances and ideas that have influenced the formation of political sovereignty in Lithuania. It is argued that in Lithuania at the beginning of the 20th century the establishment of sovereignty was perceived as a "physiological necessity", but how this should be brought about was conceived in different ways. The differences were between the principle of sovereignty and its functional limits, on the one hand, and the identification and conception of the political authority and the sovereign, on the other. [From the publication]

• Dvi istorinio aiškinimo alternatyvos : Miroslavo Hrocho ir Czesławo Miłoszo tezės / Algimantas Valantiejus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2001, Nr.1/2, p. 20-45.
• Gydytojas Andrius Domaševičius : laikas ir amžininkai / Julius Jurginis. Vilnius : Gairės, 2017. 158 p.
• Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915-1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė: dokumentų rinkinys / sudarė Edmundas Gimžauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 595 p.
• Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1917-1920 metais : idėja virsta valstybe / [sudarytoja Vilma Bukaitė]. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018. 289 p.
• Steponas Kairys / Gediminas Ilgūnas. Vilnius : Vaga, 2002. 454 p.