Daugiaskiemenių priesaginių daiktavardžių kirčiavimo modeliai rytų aukštaičių kupiškėnų patarmėje

LTKirčiavimo požiūriu rytų aukštaičių kupiškėnų patarmė iki šiol beveik netirta. Lingvistinėje literatūroje galima rasti duomenų tik apie kirčio atitraukimo pobūdį (patarmė priklauso sąlyginio kirčio atitraukimo plotui) ir priegaidės (Zinkevičius 1966: 36, 38, 41; Ažusienienė 1982: 23-30; Gotjo 1990: 24-25; Vidugiris 1997: 303-304; Markevičienė 2001: 25-26; Vosylytė 2007: XV; Vaštakaitė 2010:61). Atkreiptas dėmesys ir į patarmėje pasitaikančius dvikirčius žodžius bei dvejopai kirčiuojamus vardažodžius (Gotjo 1990:29; Vosylytė 2007: XVII). Taigi iki šiol publikuotuose moksliniuose darbuose kupiškėnų patarmės kirčiavimas aptartas gana fragmentiškai, t. y. plačiau nerašyta apie patarmės akcentuacijos sistemą ir jos polinkius. Kupiškėnų patarmės bet kurio kalbos lygmens analizei atlikti turima pakankamai rašytinių šaltinių. Pirmiausia minėtini XIX a. antrojoje pusėje Antano Baranausko iš Kauno kunigų seminarijos klierikų surinkti jų šnektų transkribuoti tekstai, publikuoti Leipcige vokiečių kalbininko Franco Špechto veikalo "Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski" pirmajame tome (Leipzig: Verlag von K. F. Koehler, 1920). Ne mažiau vertingi yra XX a. 6-7 deš. parengti kupiškėnų šnektų kalbinių ypatybių aprašai, saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve. Minėtini ir Žanetos Markevičienės išleisti transkribuoti kupiškėnų tarminiai tekstai su komentarais leidinio "Aukštaičių tarmių tekstai" antrojoje dalyje (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001). Neabejotinai vertingiausias ir patikimiausias rašytinis šaltinis yra XXI a. pradžioje išleistas Klementinos Vosylytės keturtomis "Kupiškėnų žodynas" (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007-2013). Jame publikuojamos medžiagos branduolį sudaro 1955-1991 m. užrašyti autentiški tarminiai faktai (Vosylytė 2007: VII).Žodyne pateikta pakankamai duomenų apie XX a. antrosios pusės kupiškėnų patarmės kirčiavimo sistemą. Straipsnio objektas - 'Kupiškėnų žodyne" įvairiai kirčiuojami daugiaskiemeniai priesaginiai daiktavardžiai. Straipsnio tikslas - aptarti šių daiktavardžių akcentinius modelius ir nustatyti jų akcentuacijos polinkius. Daugiaskiemenių daiktavardžių, kaip ir kitų linksniuojamųjų žodžių, akcentuaciją galima analizuoti ne vienu aspektu - pagal kirčiavimo paradigmų įvairavimą, akcentinių variantų vartojimo dažnumą ir paplitimą patarmės plote, kamienus ir (arba) darybos tipus, vedinių santykį su pamatiniais žodžiais ir kt. Šiame straipsnyje daugiaskiemenių priesaginių daiktavardžių kirčiavimas nagrinėjamas atsižvelgiant į jų akcentinį variantiškumą ir vedinio akcentinį santykį su pamatiniu žodžiu. Taigi straipsnyje akcentuacijos požiūriu neaptariami priesagų vediniai, neturintys kirčiavimo gretybių. Pavyzdžiui, neanalizuojami priesagų -ynė, -ystė ir -(i)okas daiktavardžiai, kurie nepriklausomai nuo pamatinio žodžio akcentuacijos kupiškėnų patarmėje kirčiuojami tik pagal antrąją akcentinę paradigmą, pvz.: (1) beržỹnė (: béržas 1 / 3), dumplỹnė (: dumblas 4) KpŽ I 179, 471; (2) draugỹstė (: draũgas 4), kiaulỹstė (: kiaũlė 2, kiaũlys 2 / kiaũlys 4) KpŽ I 441, II 302; (3) gaidžiõkas (: gaidỹs 4), viščiõkas (: vištàa 2) KpŽ I 576, IV 883. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Kalbotyra; Kupiškis; Rytų aukštaičiai; Tarmės; Patarmės; Rytų aukštaičiai kupiškėnai; Daiktavardžiai; Daugiaskiemeniai priesaginiai daiktavardžiai; Kirčiavimas; "Kupiškėnų žodynas"; Linguistics; Lithuania; Lithuanian langage; Kupiškis; Eastern Aukštaitian; Dialects; Subdialects; Eastern Aukštaitian subdialect of Kupiškis; Nouns; Polysyllable suffixal noun; Accentuation; "Dictionary of the Kupiškėnai".

ENThe article based on the ample material in the "Kupiškėnų žodynas" ("Dictionary of the Kupiškėnai") by Klementina Vosylytė analyses the stress patterns of polysyllable suffixal nouns in the Eastern Aukštaitian subdialect of Kupiškis. The accentuation of such nouns is examined taking into account the variance of their accent and the accentual relationship of a derivative with the root word. The analysis of the material of the dictionary shows that there is a tendency to stress polysyllable nouns with six suffixes according to three accentual patterns in the subdialect: 1) stable, 2) mobile and 3) stablemobile. We believe that the accentual variance of parallel derivatives with suffixes might have been determined by a set of factors. The appearance of accentual variants is linked to semantics, the accentual and semantic model of two plurals, the accentual variance of the root words, and is explained by the stress analogy of the same type of word formation. The analysis carried out allows making the presumption that the established fluctuation of the stress paradigms of polysyllabic suffixal nouns can show that the law on the accent retraction as a phenomenon in the area of the Kupiškis subdialect appeared comparatively late. [From the publication]