LTTradicinėje ekonominėje teorijoje laikomasi prielaidos, jog ekonominiai subjektai yra racionalūs, o neracionalūs veiksmai bei klaidos yra greičiau išimtis nei taisyklė. Vadinasi, nuo jų galima atsiriboti kaip nuo nereikšmingų. Šiame straipsnyje tokia ekonominė aksiomatika vertinama kritiškai. Tiek ūkinių subjektų – privačių ir viešųjų – mąstysenoje, tiek praktiniuose veiksmuose esama ir racionalumo, ir iracionalumo, tiek efektyvaus veikimo, tiek klaidų elementų. Antiekonomikos sąvoka apima neracionalius, neefektyvius, klaidingus veiksmus, tai, kas vadinama žala ar blogybėmis. Pastarosios gali būti tiek privačios, tiek viešosios. Antiekonomika yra antonimas ekonomikai, kurioje juda ekonominės gėrybės, yra pasiekiamas optimalus santykis tarp sąnaudų ir rezultatų ir nepatiriama žala. Tikrovė yra ekonomikos ir antiekonomikos derinys. Kuo tame derinyje antiekonomikos yra daugiau, tuo ji yra „tamsesnė“, juodesnė. Jeigu kokioje nors tikrovės dalyje antiekonomikos yra nedaug, ji yra „šviesiai pilka“. Antiekonomikos sąvokos įvedimas padeda išvengti konceptualinės painiavos, kai, pavyzdžiui, juodosios ekonomikos terminas tapatinamas su šešėline ekonomika. Šešėlinės arba kitaip – pogrindinės ekonomikos sąvoka yra skirta pažymėti reiškiniams, kurie atstovauja nukrypimus nuo oficialiosios, formalios ūkinės tvarkos. Šešėlinėje ekonomikoje gali būti daugiau ar mažiau antiekonomikos. Antiekonomikos gali būti ir oficialioje, formalioje ekonomikoje, ir oficialiai nereglamentuotoje ekonomikoje. Kuo antiekonomikos dalis šiose ūkinės tikrovės srityse yra didesnė, tuo jos yra „juodesnės“. [Iš leidinio]
ENTraditional economic theory is based on the assumption that economic agents are rational, and any irrational activity or errors are more likely to be the exception than the rule. In other words, these things can be dismissed as irrelevant. This article takes a critical view of this alleged economic axiom, claiming that in the thinking and actions of physical persons and legal entities there is both rationality and irrationality, effective action and erroneous action. The concept of anti-economy covers all irrational, ineffective, erroneous behaviour, that which is called loss or detriment. This can be private or public. Anti-economy is the antonym of economy, the latter being the font of all economic benefits, the place where the optimal ratio between input and output is achieved, and zero waste. Reality is a combination of economy and anti-economy. The more anti-economy there is in the mix, the “darker” it is. The less there is, the more it takes on a shade of “light grey”. The idea of anti-economy helps avoid terminological confusion, when, for example, the concept of ‘dark economy’ is confused with that of a ‘shadow economy’. The concept of a ‘shadow’ or ‘underground’ economy should be used to describe phenomena that represent a departure from the official, formal economic order. There can be more anti-economy or less in a shadow economy. Anti-economy can be present in the official, formal economy as well as in the not officially regulated economy. The greater the proportion of anti-economy in these fields of economic reality, the “blacker” they will be. [From the publication]