Kalendorinės šventės Vilniaus mieste - modernumo ir archajiškumo sąveikos patirtis

LTStraipsnyje pristatomos kalendorinės šventės, rengiamos Vilniaus mieste. Siekiama pateikti švenčių specifiką, ją lėmusias priežastis ir šiuolaikiškumo poveikį realioms švenčių tradicijoms. Atskirai aptariamos Vilniaus etninės kultūros centro rengiamos kalendorinės šventės: Užgavėnės, Pavasario lygiadienis, Velykos, Žolynų turgus (Rasos), Rudens lygiadienis, Vėlinės, Adventas. Atkreipiamas dėmesys į miesto ir kaimo švenčių vaizdavimo ypatumus, jų kaitą keičiantis realaus gyvenimo aplinkybėms. Kalendorinės šventės yra svarbi kiekvienos tautos kultūros dalis. Šių švenčių simboliai, jų prasmė ir šventimo ypatumai jungė žmones bendram siekiui paveikti gamtą jų gerovei. Kalendorinių švenčių šventimo būdai, jų simboliai ir prasminiai akcentai rutuliojosi per ilgus šimtmečius, laikui bėgant jie kito ir dar vis kinta: vieni nunyko, kiti neatpažįstamai pakito, atsirado naujų. Švenčių kitimą lemia įvairios priežastys: nebeaktualios šiais laikais tampa senosios švenčių prasmės, ritualai virsta papročiais, formuojamos naujos švenčių prasmės. Lietuvių kalendorinių švenčių ypatumų formavimuisi nemažą vaidmenį vaidina ir asmenybių raiška, specifinių socialinių institucijų įtaka, žiniasklaida, nes ji formuoja požiūrį, kaip turi ar neturi būti daroma. Vis dėlto reikia galvoti apie naujas prasmes, o sykiu - ir formas, ypač kai kalbame apie kalendorinių švenčių rengimą mieste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalendorinės šventės; Tradicijos; Tradicinė kultūra; Transformacijos; Vilnius; Calendar festivals; Calendar holidays; Traditional culture; Traditions; Transformations; Vilnius.