Struktūros ir veikėjo santykis diskurso analizėje

LTNors diskurso analizė yra dažnai naudojama sociologiniuose tyrimuose Lietuvoje, apibrėžtumo, kas yra diskursas ir kaip jį geriausia tyrinėti, dažniausiai trūksta. Taip pat dėl polinkio šiuose tyrimuose remtis M. Foucault darbais tyrinėtojai dažniausiai susikoncentruoja į diskurso struktūros tyrimus, o veiksnumo aspektai paliečiami menkai. Tai nėra problema, kai tokia pozicija reflektuojama, tačiau ši refleksija retai pasitaiko. Todėl straipsniu siekiu atskleisti, kokios diskurso analizėje yra struktūros ir veikėjo santykio prielaidos, pasiūlydama diskurso tyrėjams galimybes save pozicionuoti šių prielaidų įvairovėje. Diskurso tyrimus nusakau kontinuumu nuo koncentracijos į struktūrą iki koncentracijos į veikėją: 1) vien tik į diskurso struktūrą orientuoti tyrėjai; 2) diskurso struktūrą kaip esančią „anapus“ veikėjo nusakantys tyrėjai; 3) diskurso struktūros ir veikėjo pusiausvyrą deklaruojantys tyrėjai; 4) veikėją traktuojantys kaip priklausomą nuo struktūros, tačiau galingą ar įgalintiną – atsakingą už diskursą; 5) į diskurso struktūrą kreipiantys mažai dėmesio, akcentuojantys veikėjo veiksmus tyrėjai. Iš šios klasifikacijos aiškėja konkrečios nuo mokslo krypties ir objekto priklausančios epistemologinės ir metodologinės strategijos. Jų refleksija padeda pasirinkti pagrįsčiausią laikyseną veiksnumo klausimu konkrečiame diskurso tyrime. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskurso analizė; Veiksnumas; Struktūra; Socialinių mokslų metodologija; Refleksija; Discourse analysis; Agency; Structure; Social science methodology; Reflection.

ENDiscourse analysis in Lithuania, despite being a popular research strategy, lacks clarity and precision in methodological choices. It is quite common to use Foucault’s approach while discussing discourse, but it leads to an overemphasis on structure and ignores agency. However, there is no issue if this position is reflected. That is why it is important to understand the variety of the possible positions in the dialectics of structure-agency within discourse analysis. They are summarized here within a continuum that rests between an emphasis on structure and an emphasis on agency, and which is divided as follows: (1) being concerned exclusively with the structure of discourse without any attention to the agent; (2) being concerned with discourse structure as something that lies “beyond,” where agents are more or less seen as the passive carriers of a discursive order with almost no possibility of agency; (3) the discourse and agent being seen as taking part in a balanced dialectical relationship, influencing each other; (4) the agent being seen as dependent on structure to some extent, but also as the one with the power or the one who should be empowered; (5) the center of an analysis being the practices of the actors, not the discourse in particular. This classification explains the specific epistemological and methodological strategies based in specific areas of the social sciences and the humanities. When reflected, these strategies help to understand what position on the role of agency is taken in a particular discourse analysis. [From the publication]

• Ankstyvas romų vaikų pasitraukimas iš švietimo sistemos Vilniaus mieste : švietimo lauko analizė : disertacija / Vita Petrušauskaitė. Vilnius, 2014. 1 pdf (182 p.).
• Branduolinės energetikos diskursai Lietuvos žiniasklaidoje ir viešojoje nuomonėje : nuostatų takoskyros ir "kalbančiųjų klasės" formavimasis rizikos visuomenėje / Rasa Baločkaitė, Leonardas Rinkevičius. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 259-270.
• Klimato kaita : socialinio rizikos suvokimo ir žiniasklaidos diskurso Lietuvoje konfigūracijos / Aistė Balžekienė, Audronė Telešienė, Leonardas Rinkevičius. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2008, Nr. 2 (22), p. 5-19.
• Klimato kaitos diskursas Lietuvoje : reikšmių konstravimas dienraščiuose / Audronė Telešienė. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 250-258.
• Kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje / Aleksandras Dobryninas, Ilona Čėsnienė, Margarita Dobrynina, Vincentas Giedraitis, Remigijus Merkevičius. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2014. 227 p.
• Kriminalinio žinojimo konstravimas viešajame diskurse : disertacija / Margarita Dobrynina. Vilnius, 2012. 238 p.
• Politicized discourses on environmental and technological risks : the case of Lithuania / Audronė Telešienė, Ausra Rimaite, Kristina Juraite. Socialiniai mokslai. 2011, Nr. 4 (74), p. 20-31.
• Seksualinio priekabiavimo diskursas delfi.lt naujienų portale: 2017-2018 / Lijana Stundžė. Informacijos mokslai. 2021, t. 92, p. 28-45.
• Universitetų jungimas Lietuvoje: žiniasklaidos diskursai / Rūta Bružienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2019, t. 42, p. 149-162.
• Viešajame švietimo diskurse kuriamas mokyklos ir mokytojo vaizdinys / Romas Prakapas, Dalia Prakapienė. Socialinis darbas. 2020, t. 18, Nr. 1, p. 54-64.