"Nach unserem Magdeburger Recht": zur Frage der stadtbürgerlichen Identität im Großfürstentum Litauen

LTMagdeburgo teisė, sinonimiškai dar vadinta „vokiečių teise“, Lietuvoje tapo išimtinai miestietišku reiškiniu, o taip pat miesto teisės sinonimu apskritai. Bendrais bruožais atskleidžiamas Magdeburgo teisės LDK plitimas ir įtakos būdai. Iškeliamos šio fenomeno socialinės funkcijos, kurios tarp kitko lėmė Magdeburgo teisės nostrifikacijos procesą. Glaustai parodoma istorinė miestų raida nuo seniausių laikų dabartinės Lietuvos teritorijoje. Lietuvos valstybė, atsiradusi XIII a. viduryje, pagrindines jėgas, materialinius ir demografinius resursus turėjo skirti kariniams tikslams. Tai lėtino urbanizavimo procesą vakarinėje šalies dalyje. Magdeburgo teisės atsiradimas Lietuvoje XIV a. pab. – XV a. pradžioje susijęs su lietuvių pagonių krikštijimu ir karaliaus Jogailos suteiktomis privilegijomis Vilniui, Kaunui, Brestui (dabar Baltarusijoje) ir Trakams. Vėliau miestų, gavusių privilegijas su „magdeburgijomis“ skaičius didėjo. Prie to prisidėjo ir magnatai, turėję savų tikslų. Konkrečiais pavyzdžiais parodoma kaip Magdeburgo teisė veikė miesto valdymą, išryškinant ne tik bendrus bruožus, bet ir atskirus skirtumus tarp Vilniaus ir Kauno, mažų miestelių atskiruose Lietuvos regionuose. Istorinė raida vis dėlto nebuvo palanki miestų stiprėjimui (valstiečių įbaudžiavinimas, karai, demografinė krizė ir kt.). Po Lenkijos – Lietuvos valstybės padalijimų miestų teisės buvo siaurinamos, kol galiausiai Rusija 1840 m. panaikino Magdeburgo teisės ir III Statuto veikimą. Istorinėje sąmonėje vis dėlto išliko teigiamas Magdeburgo teisės įvaizdis Lietuvoje iki šių dienų.Reikšminiai žodžiai: Magdeburgo teisė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Miestai; Dokumentai; Magdeburg Law; Cities; Documents.