Režisieriaus Giedriaus Mackevičiaus kūryba Literatūriniame teatre Kaune

LT1970-1972 m. Kauno dramos, vėliau Kauno muzikinio teatro pantomimos trupės aktorius Giedrius Mackevičius žengė pirmuosius žingsnius į režisieriaus kūrybinės veiklos erdvę. Ši erdvė jam atsivėrė Kaune, Profsąjungų kultūros rūmų Literatūriniame teatre, o režisūrinio debiuto patirtys lydėjo ir vėliau, pasitraukus iš Lietuvos teatro gyvenimo, kuriant savo Plastinės dramos teatrą Maskvoje. Kelerių metų kūrybinės veiklos aidas Kauno teatrinėje erdvėje buvo ryškus ir įkvepiantis: G. Mackevičiui režisieriaus profesijos pamokas pavyko pratęsti tolesnėje veikloje, studijuojant Maskvoje, garsiosios pedagogės Marijos Knebel kurse GITIS'e (Valstybiniame teatro meno institute), kuriant naujus judesio, muzikos, dailės, psichologinės vaidybos technikų ir šiuolaikinių technologijų prisodrintus spektaklius pantomimos studijoje I. Kurčiatovo atominės energijos instituto kultūros namuose. Čia, studijai išaugus į profesionalų judesio teatrą, pavadintą Maskvos plastinės dramos teatru, stulbinusį didmiesčio teatro publiką ne tik naujo žanro, bet ir originalią problematiką atskleidžiančiais pastatymais, G. Mackevičius sukūrė septyniolika spektaklių; iš viso - apie septyniasdešimt įvairaus žanro scenos kūrinių. Apsiausties motyvas, atsiradęs viename pirmųjų G. Mackevičiaus spektaklių, buvo išplėtotas plastinės dramos teatro pastatymuose. Apsiausto miesto tema, reflektuota Kaune - Juditos Vaičiūnaitės poetinės dramos "Apsiaustis" pastatyme 1972 m., vėliau plastinės dramos teatre suskambėjo kaip išsivadavimo, apsiausties nugalėjimo tema ir išreiškė programines marginamus, nevalstybinio teatro nuostatas. [...]. [Iš straipsnio, p. 127]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Rusija (Russia); Teatras; Giedrius Mackevičius; Pantomima; Literatūrinis teatras; Režisieriai; Aktoriai; Kūryba; Spektakliai; Judita Vaičiūnaitė; Metaforinė kalba; Nonkonformizmas; Sovietinis periodas; Žiūrovai; Lithuania; Kaunas; Russian Federation; Theater; Giedrius Mackevičius; Pantomime; Literary Theater; Directors; Actors; Creative work; Performances; Judita Vaičiūnaitė; Metaphorical language; Nonconformism; Soviet period; Audience.

ENIn 1971 and 1972, theatrical activity in Kaunas revealed the problematic of an open confrontation with the Soviet regime. In the stagings of "Barbora Radvilaitė" and "20th-Century Capriccio" by Jonas Jurašas and Modris Tenisons, audiences were introduced to a narrative of not conforming to the normative aesthetics of Socialist Realism. In 1971, a performance based on Judita Vaičiūnaitė's poetic drama "Siege" was directed by Giedrius Mackevičius, and staged at the amateur Literary Theatre. The narrative was treated as the traumatic experience of a spiritual siege. By using the metaphorical language of the play, the director Giedrius Mackevičius used the paradigm of imprisonment in the way the actors played the characters, so that the feeling of a traumatic siege was experienced. The interaction between the actors and the spectators of the play revealed the psychological separation between the creators, and defined their condition as one of not accepting the current social environment. [From the publication]