Jaunimas ir būstas Lietuvoje: skirtingos galimybės, trajektorijos ir iššūkiai

• VDU talpykla: knygos tekstas

• Brazienė, Rūta
• Žilys, Apolonijus
• Indriliūnaitė, Rasa
• Mikutavičienė, Inga

LTJaunimo apsirūpinimas būstu – sudėtingas, kompleksiškas procesas, priklausantis nuo daugelio susijusių demografinių, ekonominių, individualių ir kitokių veiksnių. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria jaunimas apsirūpindamas būstu, – tai galimybių įsigyti / išsinuomoti tinkamą būstą ir tapti nepriklausomiems nuo tėvų / globėjų trūkumas, nestabili būsto rinka bei nuolat augančios būsto kainos, ribotas kokybiško būsto prieinamumas ir kt. Pažymėtina tai, kad būsto politikos kontekste jaunimas nėra pakankamai prioretizuojama grupė, o didelė dalis jaunų žmonių naudojasi mažiau stabiliomis ir pastoviomis apgyvendinimo formomis (gyvenimas su tėvais, draugais, bendrabutyje, būsto nuoma privačiame sektoriuje, socialinis būstas). Šios mokslo monografijos tikslas – atskleisti jaunimo apsirūpinimo būstu galimybes Lietuvoje, išanalizuoti jaunimo apsirūpinimo būstu situaciją liberalios būsto politikos sąlygomis Lietuvoje ir identifikuoti būsto deprivacijos mastą bei būsto politikos ribotumą jaunimo grupės atžvilgiu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš esmės pasikeitė Lietuvos būsto sektoriaus struktūra. Apsirūpinimo būstu kontekste jaunimas susiduria su galimybių įsigyti ar išsinuomoti tinkamą būstą trūkumu. Paminėtina tai, kad Lietuva, kaip ir kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys, sudaro visiškai kitokį būsto klasterį nei Europos Sąjungos (ES) narės senbuvės. Pirmiausia naujoms ES šalims būdingas bruožas yra socialinio būsto trūkumas bei stigmatizacija, aukštos naujos statybos būsto kainos bei aukštos būsto įsigijimo ir privačios būsto nuomos kainos.Naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Būsto prieinamumo duomenų bazės (OECD, Afffordable Housing Database), kurioje būsto prieinamumo analizė pateikiama pagal tris pagrindines dimensijas (būsto rinkos kontekstą, būsto sąlygas ir viešosios politikos priemones, skirtas būsto prieinamumui), duomenimis, Lietuvoje pagrindinės problemos išlieka ribota parama būstui įsigyti, socialinio būsto trūkumas ir problemos privačiame būsto nuomos sektoriuje (Salvi del Pero et al. 2016). Nors Lietuvoje būsto savininkų skaičius, palyginti su kitomis šalimis, yra labai didelis, dėl didelių ir nuolat augančių būsto kainų jaunų asmenų, galinčių savarankiškai įsigyti nuosavą būstą rinkos kainomis, dalis yra gana nedidelė (iki 10–15 proc.). Jaunimas daugiausia naudojasi keliomis pagrindinėmis apsirūpinimo būstu strategijomis, t. y. paveldėjimas iš tėvų, senelių ir giminaičių, tėvų ar giminaičių parama įsigyjant būstą, būsto mainai, būsto nuoma iš privataus sektoriaus nuomininkų. [...] Lietuvoje jaunimo apsirūpinimo būstu klausimams nėra skiriama pakankamai dėmesio nei akademinėje literatūroje, nei socialinės politikos strateginiuose dokumentuose, o ir būsto politikos kontekste jaunimas nėra prioritetinė grupė. Tarp Lietuvoje atliktų tyrimų dominuoja labiausiai visuomenėje pažeidžiamų socialinių grupių apsirūpinimo būstu klausimai, bendro pobūdžio būsto politikos analizės klausimai (Aidukaitė et al. 2014; Aidukaitė 2013; Lipnevič 2012 ir kt.).Todėl šiame kontekste mokslininkų grupės, įgyvendinančios LMT finansuojamos nacionalinės mokslo programos "Gerovės visuomenė" projektą "Jaunimo apsirūpinimas būstu: procesai, problemos ir jų sprendimo būdai Lietuvoje (JABS)" (GER-007/2017), mokslinių tyrimų rezultatai, skirti išsamiai ir kompleksinei jaunimo apsirūpinimo būstu situacijos analizei Lietuvoje, yra labai reikšmingi (Brazienė 2018; Brazienė, Mikutavičienė 2018; Indriliūnaitė 2018; Mikutavičienė 2018; Žilys 2018; Indriliūnaitė, Žilys 2018). Šia monografija siekiama prisidėti prie išsamaus jaunimo apsirūpinimo būstu klausimo analizės Lietuvoje, pasitelkiant įvairių socialinių mokslų (sociologijos, edukologijos, psichologijos, ekonomikos ir kt.) žinias bei mokslinės analizės technikas, ir suformuluoti pagrįstas viešosios politikos rekomendacijas, kurios leistų sėkmingai spręsti jaunimo apsirūpinimo būstu klausimus. Mokslo monografijoje išsamiai aptariamos teorinės tyrimo prielaidos, pateikiama būsto politikos analizė jaunimo grupės atžvilgiu. Originalaus empirinio tyrimo duomenų pagrindu parengti mokslo monografijos skyriai struktūruojami pagal būsto valdos statusą (privatus būstas, nuomojamas būstas, socialinis būstas) bei pateikiamas apibendrintas subjektyvus jaunimo galimybių apsirūpinti būstu vertinimas būsto politikos ir būsto rinkos analizės aspektu. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Būstas; Jaunimas; Butų ūkio politika; Aprūpinimas gyvenamuoju plotu; Socialinis būstas; Privatus būstas; Nuomojamas būstas; Tyrimai; Lithuania; Housing; Youth; Housing policy; Provision of living space; Social housing; Private housing; Rental housing; Research.

ENThe present monograph, which draws upon the results of the project "Housing Provision for the Youth in Lithuania: Processes, Problems and Solutions in Lithuania" funded by the Lithuanian Science Council National Research Programme "Welfare Society" aims to reveal youth housing provision possibilities in Lithuania, to disclose the situation of youth housing provision in the conditions of a liberal housing policy in Lithuania and to identify the scope of housing deprivation and the housing policy constraint with regard to the youth group. Youth housing is a complex process that depends on many demographic, economic, individual and other factors. The main problems facing young people in the context of housing provision include the availability, rental of decent housing and the lack of independence from parents, the unstable housing market and constantly rising housing prices, limited access to high-quality housing, etc. It should be noted that in the context of housing policy, youth is not sufficiently prioritized group, and a significant part of young people are residing in less stable forms of accommodation (living with parents, friends, dormitory, rental housing in the private sector, social housing). There is an increasing trend of youth housing provision analysis (Gebel 2018; Baranowska-Rataj et al. 2017; Gebel 2017; Baranowska-Rataj 2018; Filandri, Bertolini 2016; Filandri, Olagnero 2014; Forrest, Yip 2013; Laaksonen 2000 and others). In recent years, more and more researchers are focusing on the provision of housing for young people in the context of the second demographic transition. Scientists analyse how family or marriage is shaped by the fact that young people decide to leave their parents homes (Baranowska-Rataj et al. 2017; Billari, Liefbroer 2010; Goldscheider, Goldscheider 1999).Other areas of research are more focused on factors such as education, employment status, housing, housing policy and the role of financial resources in providing housing (Becker, Bentollah, Fernandes, Ichino 2010; Vandenbussche, Verhenne 2014). In Lithuania, youth housing provision issues lack sufficient attention either in academic literature or in strategic documents on social policy. The research carried out in Lithuania is dominated by the analysis of social housing, housing provision for the most vulnerable social groups, discussion of issues of general housing policy (Aidukaitė et al. 2014; Aidukaitė 2013; Lipnevič 2012, etc.). Therefore, the research results of the research project are very important in this context by provide a detailed and comprehensive analysis of the youth housing situation in Lithuania. Chapter one Housing Provision for the Youth Theoretical Background and Analysis of Trends of the monograph looks into different theoretical approaches about housing provision for the youth, factors affecting youth housing provision and analysis of current trends in terms of the recent demographic changes. Analysis of the scientific literature on the housing provision for the youth revealed that in the context of housing provision, young people are facing increasing risks and decreasing opportunities for housing and access to residential autonomy. Young people’s transition to autonomous residence is becoming more complex, young people are increasingly vulnerable to labour market and financial resources. [...] Chapter two of the monograph Housing policy transformations in the European countries and Lithuania discussed the welfare state role in the housing sector in Western Europe, Post-socialist Eastern and Central European countries and Lithuania. [...].Chapter three Methodological aspects of the research of the monograph presents methodological parameters of the research and quantitative and qualitative research methodology. This part of the monograph details the respondent’s selection strategy of the quantitative research, reveals the logic of survey research, and presents the general social demographic characteristics of respondents in the survey; the principles for selecting qualitative research informants and the topic of the interview's guidelines. Chapter four Youth Residential Structure in the Lithuanian Private Housing Sector of the monograph presents an analysis of Lithuanian youth housing choices together with employment and family reconciliation, the socio-demographic structure of the youth in the different private housing sectors, and discusses the macro and micro demographic processes that determines housing purchasing choices of young people and young households. Based on quantitative methodology and statistical analysis of the survey data, a sociodemographic picture of a young person's residing in different housing careers of the private housing sector was revealed. Private dwelling rental is mostly chosen by young people living in big cities or cities, and this housing estate becomes the form of youth residence, which is most suitable for a person with an early family position, i.e. the young tenant occupies the pre-work, pre-marital and pre-paternity life-cycle stage. In Lithuania, privatelyoccupied young people have similar characteristics to those of western countries. [...]. [From the publication]

• Būstas kaip vartojimo objektas: funkcinės, simbolinės ir investicinės vertės analizė / Andrius Segalovičius. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 4, p. 357-366.
• Ekonominių ir religinių veiksnių įtaka postmaterialistinių vertybių sklaidai pirmojoje pokomunistinėje kartoje: lyginamoji 24 šalių analizė / Laura Daukšaitė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 76-91.
• Jaunimo apsirūpinimo būstu netolygumai ir regioninė diferenciacija Lietuvoje / Rūta Brazienė. Lietuvos socialinė raida. 2021, Nr. 10, p. 45-54.
• Lietuvos jaunimo apsirūpinimas būstu: patirtys ir požiūriai / Rūta Brazienė. Filosofija. Sociologija. 2019, t. 30, Nr. 2, p. 108-115.
• Life chances differentiation in Lithuania: subjective attitudes of 18-35 years old youth / Rūta Brazienė, Sonata Vyšniauskienė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 372-383.
• Moderniosios Lietuvos urbanizacijos raida: būsto, teritorinio ir regioninio planavimo politika vėlyvojo sovietmečio ir ankstyvosios Lietuvos nepriklausomybės periodu (1987–1997 m.) / Apolonijus Žilys. Viešoji politika ir administravimas. 2019, t. 18, Nr. 3, p. 20-34.
• Tapsmas suaugusiuoju: išėjimas iš tėvų namų paskutinėje sovietmečio ir pirmojoje posovietinėje kartose / Laura Daukšaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2019, Nr. 1 (44), p. 131-154.
• Tarpgeneracinė parama apsirūpinant būstu Lietuvoje / Rasa Indriliūnaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, Nr.10 (2), p. 107-125.
• Viduriniosios kartos (gimusiųjų 1970-1984 m.) apsirūpinimo būstu galimybės Lietuvoje / Rasa Indriliūnaitė. Viešoji politika ir administravimas. 2020, t. 19, Nr. 3, p. 63-75.