Partizanų dainos ir nepriklausomos Lietuvos istorinis pasakojimas

LTŠiame straipsnyje rašoma apie ginkluoto pasipriešinimo, vykusio po Antrojo pasaulinio karo, dalyvių kūrybą. Tai partizanų ir jų rėmėjų dainos, sukurtos ypatingomis aplinkybėmis: slapstantis nuo okupantų persekiojimo, ruošiantis kovoms, gedint žuvusių draugų ir svajojant apie vėl laisvą, nepriklausomą Lietuvą. Dainos tiriamos pasitelkiant karo, pokario metų bei vėlesnių dešimtmečių istorinį bei kultūrinį kontekstą. Lietuvą okupavus SSRS, istoriniai įvykiai buvo klastojami, nepriklausomos Lietuvos istorinis pasakojimas keičiamas komunistiniu pasakojimu, todėl aiškinamasi, kaip dainose pavyko išlaikyti iš atminties trinamą Lietuvos istorinį pasakojimą. Ginkluotoje ir kultūrinėje rezistencijoje dalyvavo labai jauni žmonės, todėl į jų sukurtas dainas žiūrima ir kaip į tuometinės jaunimo kultūros apraišką, tiriamos dainų sąsajos su liaudiškais romansais, kurie okupacijos metais pakito: juose imta dainuoti ne tik apie prarastą meilę, bet ir apie prarastą laisvę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nepriklausoma Lietuvos Respublika; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Sovietinė okupacija; Rezistencija; Partizanų dainos; Tremtinių dainos; Romansai; Istorinis pasakojimas; Independent Republic of Lithuania; Second World War; Soviet occupation; Resistance; Partisan songs; Songs of the exiles; Romances; Historical narrative.

ENThe article discusses the creative work of the participants of the armed resistance that took place after the Second World War. These are the songs of the partisans and those who supported them, created under unique circumstances: when hiding from persecution, preparing for battles, mourning fallen friends, and dreaming about a free, independent Lithuania. The songs are studied using the historical and cultural context of the war, post-war, and later decades. When Lithuania was occupied by the USSR, historical events were falsified, the historical story of independent Lithuania was replaced with the Communist story; therefore, it is studied how the songs managed to retain Lithuania’s history, which was being erased. Very young people took part in the armed and the cultural resistance, thus the songs that they wrote are considered an expression of youthful culture, links are found between the songs and folk romances, which changed during the period of occupation: no longer were long lost loves sung about, but rather lost freedom. [From the publication]