Języki piśmiennictwa religijnego na terenie WKL w XVII wieku. Dwujęzyczna postylla katolicka Konstantego Szyrwida

• Languages of religious writing on the territory of the Grand Duchy of Lithuania (17th c.). Bilingual Postil by Konstantinas Sirvydas
• Religinės LDK raštijos kalbos XVII amžiuje. Dvikalbė Konstantino Sirvydo postilė „Punktai sakymų“

LTLDK istoriškai susiformavo kaip daugiakalbė ir daugiakultūrė valstybė. Jos egzistavimo laikotarpiu religinių raštų kalbų likimas klostėsi sudėtingai. Straipsnyje aptariamos religiniuose raštuose vartojamos kalbos ir jų atliekamos funkcijos. Ypatingas dėmesys skirtas lenkų kalbai, suvaidinusiai svarbų vaidmenį rengiant pirmuosius pamokslų veikalus XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje LDK teritorijoje. Trumpai pristatoma K. Sirvydo postilė „Punktai sakymų“, kurioje atsiskleidžia LDK kalbinė situacija ir kalbų vartojimo ypatybės religinėje srityje. K. Sirvydo postilėje vartojamos trys kalbos: lietuvių, lenkų ir lotynų. Kiekviena jų turi savo reikšmę postilės tekste. Pagrindinis laikomas tekstas lietuvių kalba. Sirvydas ketino ne tik skleisti Dievo žodį, bet ir mokyti kunigus lietuvių kalbos, galėjusios priartinti juos prie tikinčiųjų. Tekstas lenkų kalba skirtas kunigams, kurie prastai mokėjo lietuvių kalba; lotynų kalba parengti indeksai ir marginalijos turėjo postilės turinį atskleisti visiems, kas tų dviejų kalbų nemokėjo, ir garsinti postilę už Lietuvos ir Lenkijos ribų. Dviem skiltimis išdėstyti lietuviškas ir lenkiškas tekstai savo apimtimi iš esmės nesiskiria – lenkiškas vertimas gana tikslus, jį galima apibūdinti kaip pažodinį. Dviejų postilės dalių disproporcijos nežymios: ilgesni tik lenkų kalba parašyti fragmentai (apie 30 atvejų); sutrumpinimų ir biblinių nuorodų vartojimas lenkiškoje postilės dalyje gausesnis; disproporcijų yra citatų sluoksnyje bei autorinio teksto sluoksnyje. Lotyniškas postilės sluoksnis labai intensyvus, skirtingai nei kituose panašaus pobūdžio veikaluose, kurių atsirado XVI – XVII a. pirmoje pusėje LDK teritorijoje.Lotynų kalba parengtos nuorodos į Šventąjį Raštą Sirvydo postilėje gali būti siejamos su tuo, kad pagrindinis šaltinis cituojant Biblijos tekstą jam buvo lotyniškoji Vulgata, o ne lenkiškas jos vertimas. Lietuvoje atliekami religinių raštų tyrimai iki šiol nebuvo skiriami biblinio stiliaus formavimosi ypatybėms. Sirvydo postilės tyrimas leidžia nustatyti kai kurias šiam pamokslų rinkiniui būdingas savybes: rašydamas pirmą originalų (neverstinį) tekstą lietuvių kalba jo autorius pasitelkė gyvosios lietuvių kalbos posakius, vengė atkartoti lotyniškas sintaksines konstrukcijas; pastebima pastangų vartoti abstrakčią leksiką, kurti lietuvišką religinę terminiją, taikyti religinės retorikos principus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pamokslai; Religinių raštų kalbos,; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Sirvydas; Postyllography; Languages of religious writing; Sirvydas.

ENThe Grand Duchy of Lithuania (GDL) was known in the European culture as a multilingual and multicultural country. The history of Lithuanian language, especially its religious literature, was complicated: the first pieces of literature in Lithuanian appear only in the 16th century. The object of the current paper is the function of Lithuanian language and the extent of using other languages, first of all, Polish, in Catholic religious literature on the territory of the GDL. The paper provides an overview of general linguistic-cultural background, which stimulated writing in ethnic languages on the territory of the GDL, and the detailed presentation of the piece of literature, which is important to Lithuanian culture – the first original postil written in Lithuanian and Polish – the book of sermons “Gospel Points” by Konstantinas Sirvydas. Sivydas’ postil is a piece of literature which is very typical of its epoch, having the critical apparatus characteristic to this epoch, with a very concrete function of all the three languages: Lithuanian, Polish and Latin. The instrumental function in the postil is performed by the Lithuanian text, having to serve the priests in their pastoral work and ensure a closer contact with the believers. The Polish translation was aimed at the priests whose knowledge of Lithuanian was weak. The Latin text includes indices, reflecting the contents of the postil, and the abbreviations providing references to the biblical excerpts, cited in the postil, and had to pass its contents to all those who knew Latin and thus could understand the value of the postil. Two columns of Lithuanian and Polish texts are basically of equal volume.Both parts of the postil have few disproportions, which mainly include: longer text excerpts in Polish, more common biblical abbreviations and references in the Polish version, differences in the citation layer, differences in the author’s layer of the text. It shows the method of sermons’ writing and the rules of translation into Polish used by Sirvydas. The Gospel Points have a very intensive Latin layer, which makes the book distinct from Polish relicts of the 16th and 17th centuries and the pieces of literature translated into Lithuanian. The polonisation of biblical abbreviations has been present in Polish religious literature since the times of the Brest Bible (1563; BB). In the Bible of Jakub Wujek and his postils, marginal notes are also written in Polish. However, it looks slightly different in the case of the translations into Lithuanian. Both Wujek’s postil, translated into Lithuanian, and Rej’s postil feature the lack of stability in the field of marginal notes. The presence of Latin in Sivydas’ sermons can be derived from the fact that the main source of the translation of the biblical citations was the Latin Vulgate. The existing research on Lithuanian postillography provides little information on the formation of the biblical style in Lithuania of that time. None of the existing homiletic pieces of the 17th century have been systematically analysed from this perspective. The analysed text of Sirvydas’ postil shows that writing the excerpts of his own sermons, Sirvydas tried to use the means of native language to express the complex religious contents. He commonly used spoken language expressions, emerging from a variety of folk Lithuanian language. However, the efforts to create abstract lexis, the formation of terminological-like structures, and the application of rhetoric rules is noticeable as well.It can be observed that this process of the formation of Lithuanian religious language was influenced by Latin and Polish languages. [From the publication]

• Die Litauische Wolfenbütteler Postille von 1573 / herausgegeben von Jolanta Gelumbeckaitė. Wiesbaden : Harrassowitz, 2008. 2 t.
• Konstantino Sirvydo Punktai sakymų (1629, 1644): išsamių tyrinėjimų pradžia / Kristina Rutkovska. Lituanistica. 2012, Nr. 4, p. 309-319.
• Konstantino Sirvydo "Punktai sakymų". D. 1, Konstantino Sirvydo "Punktų sakymų" struktūra, turinys ir šaltiniai / Virginija Vasiliauskienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016. 267 p.
• LDK katalikiškas baroko pamokslas : tarp ars vivendi ir ars moriendi / Viktorija Vaitkevičiūtė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. 270 p.
• Wolfenbüttelio postilė (1573) kaip seniausia lietuviška antikos, viduramžių ir renesanso autorių antologija / Jolanta Gelumbeckaitė. Literatūra. 2009, t. 51 (3), p. 66-80.