The Relationship between the vocational teachers’ personality traits and the work motivation

• Kovalčikienė, Kristina
• Genevičiūtė-Janonienė, Giedrė

LTProblema. Pastaruoju metu profesijos pedagogui tenka svarbus vaidmuo Lietuvos švietimo sistemoje siekiant patenkinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumą rinkoje. Todėl būtina ieškoti reikšmingų veiksnių, galinčių numatyti pedagoginio darbo efektyvumą. Tyrimo tikslas. Neabejotinai pedagogo asmenybės bruožai ir darbo motyvacija yra svarbūs rodikliai sėkmingo ugdymo procese, todėl šiuo tyrimu siekta atskleisti profesijos pedagogų asmenybės bruožų ir darbo motyvacijos sąsajas. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 346 pedagogai (243 moterys ir 93 vyrai, 10 respondentų lyties nenurodė), dirbantys įvairiose Lietuvos profesinėse mokyklose. Asmenybės bruožams įvertinti naudotas Didžiojo penketo inventorius (BFI; John et al., 1991, 2008), darbo motyvacijai įvertinti naudotas Multidimensinis darbo motyvacijos klausimynas (MWMS; Gagne et al., 2015). Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo stipriau išreikštas neurotizmas, tuo stipresnė pedagogų demotyvacija (p<0,01), išorinė (socialinė ir materialinė) motyvacija (p<0,01) ir introjekcinis reguliavimas (p<0,05), tačiau silpnesnis identifikuotas reguliavimas (p<0,05) bei vidinė motyvacija (p<0,01). Tuo tarpu stiprėjant pedagogų ekstraversijos, sutariamumo, sąmoningumo ir sutariamumo bruožų išreikštumui, stiprėja vidinė motyvacija (p<0,01), identifikuotas reguliavimas (p<0,01) bei silpnėja išorinė (materiali) motyvacija (ekstraversijos ir sutariamumo atveju – p<0,01, sąmoningumo ir atvirumo patyrimui – p<0,05). Be to, rezultatus papildė gauti darbo motyvacijos skirtumai tarp skirtingų asmenybės profilių. Aukšto neurotizmo profilio pedagogams būdinga stipresnė išorinė (materiali) motyvacija (p<0,001) ir demotyvacija (p<0,001) palyginti su žemo neurotizmo bruožo pedagogais.O žemo neurotizmo profilio pedagogų identifikuotas reguliavimas (p<0,001) ir vidinė motyvacija (p<0,001) yra stipriau išreikšta nei aukšto neurotizmo bruožo profilio pedagogų. Gauti tyrimo rezultatai gali pasitarnauti profesinio konsultavimo ar orientavimo procese bei siekiant efektyviai motyvuoti skirtingais asmenybės bruožais pasižyminčius profesijos pedagogus. [Iš leidinio]

ENBackground: Nowadays, as a means of supplying the market with a highly qualified workforce, vocational teachers play a significant role in Lithuania’s educational system. It is assumed that the most important factor determining the quality of education is the teacher. Undoubtedly, the vocational teacher’s personality traits and their work motivation are considered to be important components of a successful educational process. Aim: this study was carried out in order to detect the relationship between the vocational teachers’ personality traits and their work motivation. Method: The personality traits were evaluated using the Big Five Inventory (BFI; John et al., 1991, 2008) while the work motivation was assessed by employment of the Multidimensional Work Motivation Scale (MWMS; Gagne et al., 2015). 364 teachers from various Lithuania’s vocational schools participated in the research (243 of them were women, 93 men, while 10 did not specify their gender). Results: The study revealed that a greater expression of neuroticism correlated with an increase of the teachers’ motivation (p<.01), extrinsic (social and material) regulation (p<.01) and introjected regulation (p<.05), although the identified regulation (p<.05) and intrinsic motivation (p<.01) were observed to decrease. Meanwhile, with the increase of the teachers’ expression of extraversion, agreeableness and conscientiousness, intrinsic motivation (p<.01) and identified regulation (p<.01) heightened, and the extrinsic (material) motivation decreased (in case of extraversion and agreeableness – p<.01, in case of conscientiousness and openness to experience – p<.05). Moreover, the differences of work motivation noticed among various personality profiles were added to the results of the research.In comparison to the teachers with low levels of neuroticism, the teachers with higher neuroticism levels were more likely to experience extrinsic (material) regulation (p<.001) and amotivation (p<.001). While the teachers with the lower level of neuroticism were noticed to be more prone to stronger and identified regulation (p<.001) and introjected regulation (p<.001) than the teachers with higher neuroticism levels. The results of the study could be useful in the professional counselling and guidance process and in order to effectively motivate vocational teachers with peculiar personality traits.

• Didysis penketas : už ir prieš / Antanas Kairys. Psichologija. 2008, t. 37, p. 71-84.
• Pedagogų asmenybės bruožų įtaka savideterminacijai / Inga Juodkūnė. Pedagogika. 2015, 117, p. 46-63.
• Personality traits of teachers in Lithuania: do preschool and comprehensive school educators differ? / Lina Cirtautienė. International journal of psychology: a biopsychosocial approach. 2016, Nr. 19, p. 89-104.
• Profesijos pedagogų optimalaus rengimo modelio paieška / Rima Adamonienė. Pedagogika. 2000, 46, p. 50-60.
• Psichologinių ir socialinių charakteristikų svarba lietuvių emigraciniams ketinimams bei emigravimui : disertacija / Rasa Markšaitytė. Kaunas, 2010. lap.
• The Role of personality traits, work motivation and organizational safety climate in risky occupational performance of professional drivers / Laura Seibokaite, Aukse Endriulaitiene. Baltic journal of management. 2012, Vol. 7, No. 1, p. 103-118.