Transnacionalizmo kultūra: nuo diasporinio nacionalizmo prie kultūrinės pilietybės
LTTransnacionalinė migracija ir daugiakultūriškumo politika vis labiau sureikšmina kultūrinius aspektus, o mažumų ir imigrantų kultūrinės teisės tampa vis svarbesnė pilietybės dalis. Straipsnyje keliamas klausimas: kokias transnacionalinio kultūriškumo kryptis, siejamas su pilietybe, galime apčiuopti panagrinėję dvi lietuvių ir kitų rytų europiečių emigracijos į JAV bangas po Antrojo pasaulinio ir Šaltojo karų. Remiantis etnografinio lauko tyrimų, atliktų Čikagoje 2006 ir 2013 m., duomenimis, atskleidžiami du transnacionalizmo kultūros modeliai: diasporinis (tėvyninis) nacionalizmas ir kultūrinė pilietybė. Bandoma įrodyti, kad pirmasis modelis pasižymi etnokultūriniu bendruomeniškumu ir imperatyvu išsaugoti tėvynėje grėsmę patiriančią tautinę kultūrą, o antrasis – tarpetnine tinklaveika ir iš posovietinio pasaulio perkeltomis socialinėmis perlaidomis bei moralinės ekonomikos įpročiais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emigrantų nacionalizmas; Kultūrinė pilietybė; Transnacionalizmas; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); Migracija; Socialinės perlaidos; Diasporic nationalism; Cultural citizenship; Transnacionalism; Eastern Europa; Migration; Social remittances.
ENTransnational migration and the politics of multiculturalism, despite all their discrepancies, are making the cultural dimensions more and more important, as the cultural rights of minorities and immigrants are becoming an essential part of citizenship. The article questions transnational cultural practices in relation to citizenship by exploring two waves of the Lithuanian and other East European emigration to the USA of two periods – after the WWII and after the Cold War. Based on the ethnographic fieldwork done in Chicago in 2006 and 2013, two patterns of transnational culture are revealed – diasporic (homeland) nationalism as well as cultural citizenship. It is sought to prove that the first pattern is shaped in the form of ethno-cultural community in exile and based on the imperative ‘to save the national culture’ which became under siege in homeland, while the second pattern is enacted as inter-ethnic networking and is based on social remittances and habits of moral economy brought from the post-socialist Eastern Europe. [From the publication]
- Baimės atmosfera ir (ne)saugūs namai: (i)migrantų iš Lietuvos Norvegijoje atvejis / Darius Daukšas. Lietuvos etnologija. 2020, 20 (29), p. 127-147.
- Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose / sudarė Vytis Čiubrinskas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. 203 p.
- Migrantai iš Lietuvos Šiaurės Airijoje: "savos erdvės" konstravimas : disertacija / Neringa Liubinienė. Kaunas, 2009. 163 p.
- Missing socialism again? The malaise of nostalgia in Post-soviet Lithuania / Gediminas Lankauskas. Anthropology and nostalgia. New York: Berghahn, 2015. P. 35-60.
- Tarp dviejų pasaulių : naujieji imigrantai lietuviai Čikagoje (1988-2000) / Daiva Kristina Kuzmickaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2004. 207 p.
- Transnacionalizmas ir migracija: lietuvių migrantų ir jų ainių patirtys, strategijos ir identitetai Teksase, Užvolgyje ir Čikagoje / Vytis Čiubrinskas. Migracija: sampratos ir patirtys / sudarytoja Margarita Matulytė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2022. P. 20-58, 480.
